Jei šuo pririštas už labai trumpos grandinės, būda yra kiaura, voljeras per mažas ir prišnerkštas, tai jau yra gyvūno kankinimas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atkreipia dėmesį, kad bet koks gyvūno laisvės ribojimas neigiamai veikia tiek psichologinę, tiek fiziologinę gyvūno būseną, todėl ragina atsisakyti rišimo. Jei gyvenamojoje aplinkoje yra galimybė, geriau yra įrengti voljerą ar aptvarą šunims.
Planuojant laikyti gyvūną lauke, svarbu parinkti tinkamą vietą voljerui. Ši vieta neturi būti apsemiama, kad augintiniui netektų mirkytis balose. Turi būti užuovėja nuo žvarbaus vėjo bei stogelis, kad būtų kur pasislėpti nuo lietaus, sniego, o vasarą – nuo kaitrių saulės spindulių. Voljere turi būti pakankamai vietos, kad augintinis galėtų palakstyti.
„Kuo didesnis šuo, tuo daugiau erdvės jam reikia. Pavyzdžiui, mažiau nei 10 kg sveriančiam šuniukui, kuris nėra vedžiojamas, reikia aštuonių kvadratinių metrų, o daugiau nei 40 kg sveriančiam gyvūnui – net 30-ies kvadratinių metrų ploto. Jei augintiniai yra reguliariai vedžiojami, atitinkamai gali būti 4 arba 6 kvadratiniai metrai erdvės“, – akcentuoja specialistai.
Jei voljere laikomas ne vienas šuo, aptvaro plotas turi būti didesnis, taip pat turėtų būti ir daugiau indų, kad be konkurencijos galėtų maitintis ir atsigerti visi voljere esantys gyvūnai.
Keturkojai jokiu būdu neturi gyventi tokiose vėjo perpučiamose „būdose“ ir apšnerkštuose aptvaruose. Pastebėjus tokias gyvūnų laikymo sąlygas, būtina pranešti atsakingoms tarnyboms. (VMVT nuotr.)
Kad ir koks erdvus būtų voljeras, rekomenduojama retkarčiais išleisti gyvūną laivai pabėgioti, pabendrauti su savo gentainiais. Pasak VMVT specialistų, tai keturkojui būtina.
Būda irgi turi atitikti reikalavimus
Ar norėtumėte gyventi name, į kurį reikia įeiti pritūpus arba kuriame nėra vietos net apsisukti, ant grindų šlapia, o per plyšius pučia vėjas? Taip ir gyvūnai turi turėti tinkamas sąlygas.
Būda šuniui turėtų būti tokio dydžio, kad augintinis galėtų atsistoti ar atsigulti visu ūgiu, sugebėtų lengvai apsisukti, tačiau ji taip pat neturėtų būti pernelyg didelė, kad padėtų šuniui išlaikyti savo kūno šilumą šaltu oru. Šuns būdos ar kitos slėptuvės turi būti pakeltos nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, siekiant užtikrinti jų apsaugą nuo vandens.
„Būdą reikia apšiltinti, o viduje naudojami paklotai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, nekenksmingi, be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato. Jei kalytė yra atsivedusi šuniukų, reikia juos apgyvendinti didesnėje būdoje“, – pataria specialistai.
Kartais situacija būna tragiška
„Nors žmonių sąmoningumas po truputį keičiasi, vis dar pasitaiko atvejų, kai šuo yra pririšamas už labai trumpo pavadžio. Kartais jie net būdos neturi, ką jau bekalbėti apie voljerą. Teko matyti šunų, gyvenančių senose metalinėse statinėse, kiauruose, vėjo perpučiamuose sandėliukuose ar kažkokiuose užkaboriuose, kurių net būda negali pavadinti. O aptvarai, jei tokie yra – nevalyti, gyvūnai yra priversti bėgioti po savo išmatas arba ant kokių primestų lentgalių, dubenėliuose – nė lašo vandens“, – kraupią kai kurių gyvūnų realybę atskleidžia gyvūnų globos organizacijų atstovai.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės Jurgitos Jagačanskės, šiemet tarnybą pasiekė ne vienas gyvūnų globos organizacijų ar eilinių gyventojų pranešimas apie neprižiūrimus, netinkamomis sąlygomis laikomus ar veisiamus keturkojus.
„Dalis pranešimų pasitvirtina, dalis ne. Šiemet metų pradžioje iš Pilionių kaimo gyventojo teko konfiskuoti 45 šunis, kurių nemaža dalis buvo paliegę, aptekę parazitais, žaizdoti, pririšti taip, kad gyvūnai susikergtų. Nelegalią šunų veisyklą turėjęs asmuo gavo tūkstantinę baudą.
Kitas atvejis buvo Pelėdnagiuose. Nuosavame name moteris laikė 15 šunų ir 10 kačių. Laikymo sąlygos neatitiko keliamų reikalavimų, todėl augintiniai iš moters buvo paimti, buvo paskirta ir bauda“, – apie pavienius tokius atvejus rajone kalbėjo VMVT atstovė.