Mokymuose su gyvūnų gerovės organizacijų ir prieglaudų atstovais diskutuota ir ieškota būdų, ką šios organizacijos gali padaryti, kad iš žiauriai su gyvūnais besielgiančio asmens gyvūnas ne tik būtų paimamas, bet ir jo savininkui būtų taikomos teisinio poveikio priemonės. Tai leistų sumažinti gyvūnų gerovės pažeidimų skaičių, kadangi gyvūnus žalojantys asmenys, jei jaučiasi nebaudžiami, yra linkę gyvūnus pakartotinai skriausti.
Su žiauriu elgesiu su gyvūnais prieglaudos ir gyvūnų gerovės organizacijos susiduria kone kasdien, todėl mokymų tema – itin aktuali, ką rodo ir mokymų dalyvių skaičius. Į šunų centro „Geri namai“ konferencijų salę susirinko 25 dalyviai, atstovaujantys 17 skirtingų prieglaudų iš skirtingų Lietuvos miestų ir rajonų.
Į pagalbą stabdant žiaurų elgesį – gyvūnų gelbėjimo instrukcija
Mokymų metu GGI teisininkės Aistė Vieraitytė ir Ieva Sebeckytė paaiškino apie Lietuvoje gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus, jų taikymą ir pažeidėjams numatomą atsakomybę. GGI projektų koordinatorė Lina Vaitekūnaitė papasakojo apie palankias gyvūnų gerovei bylas ir geruosius pavyzdžius.
Svarbu tai, kad mokymų metu dalyviams buvo pristatytas ir konkretus įrankis – GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija, kurioje pateikiama visa svarbiausia informacija apie tai, kur kreiptis ir kokią informaciją pateikti susidūrus su konkrečiu gyvūnų gerovės pažeidimo atveju. Ši instrukcija aktuali ir ja gali pasinaudoti tiek prieglaudos, gyvūnų gerovės organizacijos, tiek ir pavieniai gyventojai.
GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė Pliuskė teigė, kad gyvūnų gelbėjimo instrukcija parengta siekiant įgalinti gyventojus ir organizacijas tapti gyvūnų gerovės ambasadoriais ir padrąsinti veikti aktyviau. „Džiaugiamės, jog žmonės vis dažniau nelieka abejingi ir praneša apie gyvūnų nepriežiūros atvejus, tačiau su pranešimais, gaunamais iš visos Lietuvos, pajėgumų susitvarkyti neturime. To pasekoje parengėme gyvūnų gelbėjimo instrukciją, įgalinančią aktyvius piliečius bei organizacijas. Kadangi prieglaudos susiduria su itin daug žiauraus elgesio atvejų, matėme poreikį surengti nemokamus mokymus apie tai, kaip galime stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais teisinėmis priemonėmis. Labai džiaugiamės, kad susidomėjimas renginiu buvo didelis“ – teigė GGI vadovė.
Mokymuose įgyti praktiniai įgūdžiai pravers prieglaudų darbe
Remiantis gyvūnų gelbėjimo instrukcija mokymų dalyviai įgavo žinių, kaip parengti procesinius dokumentus, kokius įvykį pagrindžiančius įrodymus surinkti ir kaip juos pateikti bei kaip į gautus oficialius institucijų atsakymus dėl tyrimo reaguoti. Prieglaudų, gyvūnų gerovės organizacijų atstovai mokymuose taip pat atliko praktines užduotis, parengtas pagal realius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.
Atstovės iš prieglaudos „Linksma uodegėlė“ teigimu, kadangi prieglauda buvo įkurta neseniai, žinių labai trūksta, todėl mokymai buvo naudingi, o jų metu įgytos žinios – pritaikomos praktiškai: „Tokių pranešimų, kur turime vietoje įvertinti situaciją, gauname pakankamai daug. Tokiais atvejais svarbu atskirti tam tikrus įstatymo straipsnius – kur yra žiaurus elgesys su gyvūnu, o kur – žiaurus elgesys, kuris gali baigtis gyvūno žūtimi ar suluošinimu. Tai tų esminių skirtumų išdėstymas, suteikta informacija yra tikrai labai naudinga.“
Elinos Kurauskienės iš VšĮ „Būk mano draugas“ teigimu, mokymai aktualūs, nes prieglaudos veikloje tenka susidurti su žiauriu elgesiu su gyvūnais ir būti baisių įvykių liudininkais: „Kadangi turime sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe, tai praktiškai būnam pirmieji, kuriuos kviečia į įvykio vietą. Teko ir nužudytą kačiuką rasti, ir šunį maiše iš prūdo traukti“.
Skaičiuojama, kad vien per 2022 m. dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo (ANK 36 straipsnio 16 d.) ir žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (ANK 36 straipsnio 18 d.) užregistruoti 127 administraciniai nusižengimai (Lietuvos policijos duomenimis, šaltinis: https://ggi.lt/naujienos/#per-metus-del-teises-pazeidimu-pries-gyvunus-i-lietuvos-policija-kreiptasi-daugiau-nei-2000-kartu ). Manoma, kad tokių atvejų yra žymiai daugiau, nes gyventojai ar organizacijos, susidūrę su žiauriu elgesiu su gyvūnais, puola gelbėti gyvūną, o apie skriaudiką atitinkamas institucijas informuoja ne visada.
Reaguoti reikia greitai, todėl būtina pasirengti iš anksto
Savo praktikoje prieglaudos dažnai susiduria su atvejais, kai, pavyzdžiui, išgelbėjus prie būdos baisiomis sąlygomis laikytą šunį, netrukus į jo vietą atsiduria kitas. Dalis šunų savininkų, augintinius pririštus prie būdos laikantys itin blogomis sąlygomis, to nelaiko jokiu pažeidimu, kadangi gyvūnas jiems – tiesiog signalizacija. Atitinkamai paėmus iš jų šunį, jie susiranda ir tokiomis pačiomis sąlygomis laiko kitą. Nubausti tokius gyvūnų laikytojus yra labai sunku, kadangi Lietuvoje nėra aiškiau apibrėžta, kokios konkrečiai sąlygos turėtų būti gyvūnui suteikiamos, o šunų laikymas juos nuolat pririšus prie būdos net visai jų nevedžiojant – iki šiol nėra draudžiamas.
Apie tokius įvykius – atitinkamoms institucijoms pranešti būtina, kad gyvūnams pagalba būtų suteikta laiku, o gyvūnus jų poreikių neatitinkančiomis sąlygomis laikantys asmenys – nubausti ar bent apie jiems gresiančią atsakomybę įspėti.
Esant sudėtingoms situacijoms reaguoti reikia greitai, o tai be institucijų įsikišimo kartais yra neįmanoma. Simonos Šakinytės iš gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ teigimu, naudingiausia mokymų metu įgyta informacija ir buvo apie tai, kokius duomenis į įvykį atvykusiems pareigūnams reikia pateikti: „Mes dažnai išsikviečiam pareigūnus ir būna užvaldo ta emocija ir, visų pirma, tu tiesiog neatsimeni – tinkamai savęs kaip profesionalo nepristatai. Taip pat kalbi, kas atrodo tau natūralu vietoje to, kad įvardytum konkrečiau, nurodytum atitinkamus įstatymo straipsnius. Tai šias mokymų metu įgytas žinias tikrai panaudosiu.“
Liūdniausia, kai deja, gyvūnui nepaisant prieglaudos dedamų pastangų, padėti jau neįmanoma. Todėl prieglaudų darbuotojams labai svarbu iš anksto žinoti ir išmanyti teisinę aplinką. Tą padaryti žymiai lengviau jau iš anksto žinant kokius duomenis ir informaciją reikia surinkti.
Mokymų dalyvių manymu, tam labai praverčia gyvūnų gelbėjimo instrukcija, kadangi situacijų, su kuriomis susiduriama – yra pačių įvairiausių, o instrukcijoje labai aiškiai išskirta, kur kiekvienu labai konkrečiu atveju kreiptis.
Turint tokią informaciją, gali reaguoti čia ir dabar, nes nebereikia gaišti laiko informacijos, taip pat ir jautiesi tvirčiau, užtikrinčiau, nes žinai, kad viską darai tinkamai.
Anot atstovės iš gyvūnų prieglaudos „Keturkojo viltis“, gyvūnų gelbėjimo instrukcija yra naudinga dėl to, kad ne visi prieglaudoje dirbantys ir savanoriaujantys – didelę dalį gyvūnų priežiūrai skiriantys žmonės iš tikrųjų supranta, kaip elgtis situacijose, kai gyvūnui gresia pavojus ir kaip pasielgti: „Instrukcija mes naudosimės, nes ji tikrai labai naudinga, labai aiškiai buvo iškomunikuoti punktai – ką po ko daryti, kaip bendrauti, kokius terminus sakyti kviečiantis pareigūnus. Manau, kad kuo daugiau prieglaudų dalyvautų tokiuose mokymuose ir naudotųsi šiais patarimais, tuo greičiau ir tuo geresnių rezultatų gyvūnų gerovės srityje pasiektume“.
GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė teigia, kad mokymais siekta suteikti prieglaudų darbuotojams žinių ir taip pat – taupyti darbuotojų, savanorių laiką: „Prieglaudos atlieka didžiulį, „juodą“ darbą gelbėdamos gyvūnus, juos gydydamos ir ieškodamos jiems namų, todėl papildomai ieškoti informacijos, kaip teisiškai išspręsti vienokią ar kitokią sudėtingą situaciją susidūrus su žiauriu elgesiu su gyvūnais, prieglaudų darbuotojams nebelieka nei laiko, nei jėgų. Todėl manome, kad mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija ir mokymuose įgytos teorinės ir praktinės žinios leis prieglaudų atstovams sudėtingas situacijas spręsti su mažesnėmis laiko sąnaudomis“, – pranešime spaudai teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.