Tokį įsipareigojimą VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė išsakė tarnybos iniciatyva vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo apie 200 Vyriausybės, ministerijų, Lietuvos policijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos savivaldybių asociacijos bei atskirų miestų ir rajonų savivaldybių, skirtingų šalies gyvūnų globos organizacijų atstovų.
„Viena iš svarbiausių problemų – didėjantis beglobių ir prastai prižiūrimų gyvūnų augintinių skaičius Lietuvoje. Kaip paaiškėjo VMVT atliktų tikrinimų metu, daugelyje globos vietų gyvūnams nebuvo užtikrinta reikiama erdvė, kai kur jie laikomi transportavimui skirtuose narvuose ar perpildytuose voljeruose. Logika diktuoja, kad prastomis sąlygomis laikytas ir paimtas globai gyvūnas turėtų gyventi geriau, tačiau realybė kartais logikai nepaklūsta. Tai opi problema, kurią stengsimės spręsti ir ieškoti išeičių vienijant bendriems sprendimams atsakingas institucijas ir organizacijas,“ – sakė A.Mikalauskienė. Anot jos, tolesnis bendras darbas būtinas siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, nes akivaizdu, kad teks atsakingiau vykdyti priskirtas funkcijas bei surasti sprendimus ten, kur atsakomybės nenori imtis niekas.
Visiems susitikimo dalyviams buvo pristatyti šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais VMVT atliktų patikrinimų rezultatai. Jų metu nustatyta daug trūkumų – užfiksuota, kad 41 proc. prieglaudų yra perpildytos, tačiau į kai kurias iš jų vis tiek gabenami gyvūnai iš trečiųjų šalių. Daugiau kaip penktadalyje gyvūnų globos įstaigų nustatyta gyvūnų ženklinimo ir registravimo pažeidimų, penktadalyje tikrintų prieglaudų taip pat fiksuoti vakcinavimo pažeidimai. Dalis prieglaudų nesilaikė bendrųjų gyvūnų priežiūros reikalavimų, kai kuriose naudoti pasibaigusio galiojimo vaistai ar pašarai.
Susitikime buvo išklausyti Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos policijos atstovai, taip pat pasisakė dalyvavusių globos įstaigų atstovai. Susitikimo dalyviai įvardijo nemažai trūkumų tiek teisės aktų bazėje, tiek institucijų bendradarbiavimo praktikoje. Buvo aptarta ir gyvūnų ženklinimo problema: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme yra numatyta, kad savivaldybės kontroliuoja, ar gyvūnų savininkai yra paženklinę ir registravę savo gyvūnus. Preliminariais duomenimis, Lietuvoje iki šiol apie 1 mln. augintinių dar nėra paženklinti, dauguma į prieglaudas patenkančių gyvūnų ženklinimo neturi. Jei gyvūnai neženklinti ir neregistruoti, nėra galimybės nustatyti, kas atsakingas už netinkamą elgesį su gyvūnu, todėl susitikime buvo kalbama apie tai, jog būtinas didesnis savivaldybių įsitraukimas sprendžiant šią problemą.
A.Mikalauskienė, apibendrindama diskusiją, atkreipė dėmesį į tai, kad gyvūnų globos organizacijoms gerokai palengvintų situaciją jų interesus atstovaujančios asociacijos įkūrimas – tai leistų šioms organizacijoms geriau ir nuosekliau atstovauti globos įstaigų interesus įvairiose įstaigose, valstybės institucijose, teisėkūros procesuose.
Tarnybos atstovai taip pat paragino susitikimo dalyvius sutelkti pastangas ir dirbti atsakingai, kad gyvūnų gerovė būtų prioritetas, kad situacija gerėtų, pažeidimai nesikartotų, ir globos įstaigose gyvūnams būtų sudaromos kuo palankesnės sąlygos.
Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 86 oficialiais registruoti gyvūnų globėjai – tiek įstaigos, tiek gyventojai. Jų veiklą apibrėžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, VMVT patvirtinti veterinarijos reikalavimai gyvūnų globėjams ir globos namams, kiti teisės aktai. Už gyvūnų globėjų veiklos kontrolę atsakinga VMVT. Nemažai atsakomybių šioje srityje yra priskirta savivaldybėms – jos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos, taip pat atsako už bešeimininkių gyvūnų skaičiaus mažinimą savivaldybės teritorijoje, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams.