Kreipėsi į institucijas dėl gautos paramos ir įžeidimų
Organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė apie gautą kailinių žvėrelių augintojų paramą prieš kurį laiką pasidalino „Facebook“ socialiniame tinkle.
„Rugsėjo 9 d. V. Pranckiečio rinkiminę sąskaita pasiekia 2 000 eurų nuo Česlovo Tallat-Kelpšos. Seimo nariui ir kandidatui į Seimą didžiausias Lietuvos kailininkas skiria paramą. Rugsėjo 26 d. Pranckiečio sąskaitą papildo dar 200 eurų iš kitos kailininkės Aušros Ūksienės. Suma ne tokia solidi, bet ir kailininkė neturi 3 didelių kailių fermų“, – socialiniame tinkle rašė ji.
Čia pat už gyvūnų gerovę kovojančios organizacijos vadovė paaiškino, kuo tokia parama yra netinkama, cituodama Rinkimų kodeksą, teigiantį, kad „išrinktiems asmenims draudžiama atstovauti aukotojų privatiems interesams ir priimti išskirtinai jiems palankius sprendimus“.
Tad ši gauta kailinių žvėrelių augintojų parama ir vėliau, lapkričio pabaigoje, sekęs V. Pranckiečio siūlymas fermų draudimą atidėti iki 2033 metų papiktino gyvūnų mylėtojus. G. Vaitkevičiūtės vadovaujama organizacija kreipėsi ir į atsakingas institucijas dėl platesnio atvejo ištyrimo.
„Kol kas dar skundai yra tik neseniai pateikti. VRK [Vyriausioji rinkimų komisija, aut. past.], kaip suprantu, galimai šią savaitę į tą skundą žiūrės ir gal kažką sužinosim, taip pat kreipiamės į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, tai iš jų dar kol kas žinių negavome. Ir kreipėmės į Liberalų sąjūdžio partijos Etikos ir procedūrų komisiją.
Mūsų teisininkų nuomone, tai yra galimi įstatymų pažeidimai. Yra toks LR lobistinės veiklos įstatymas, kuris sako, kad politikai negali priimti paramos iš lobistų, o vienas iš parėmusių žmonių yra lobistinės organizacijos vadovas, kuris dabar siuntinėja visiems Seimo nariams raštus, tai yra, daro lobistinę įtaka ir remia Seimo narį. Todėl mes manome, kad įstatymai to neleidžia daryti. Aišku, tai turės vertinti institucijos, bet taip pat buvo ir įdomesnių Seimo nario pasisakymų, dėl jų irgi kreipėmės į Liberalų sąjūdžio partijos Etikos ir procedūrų komisiją, nes jis menkina žmones, kurie yra pilietiškai aktyvūs“, – situaciją aiškina organizacijos vadovė.
Paprašyta patikslinti, kokius raštus siunčia minėtas lobistinės organizacijos vadovas Seimo nariams, G. Vaitkevičiūtė aiškina: „Jie argumentuoja, kad jiems numatytos blogos kompensacijos ir todėl jie nori, kad būtų nukeltas kailinių žvėrelių fermų draudimas.“
Verslininkai įsitikinę, kad kompensacijos yra niekinės, todėl jų atžvilgiu toks praėjusios kadencijos Seimo sprendimas yra žlugdantis, ir baksnoja pirštu į kitų šalių patirtis, kuriose verslininkams buvo garantuotos geresnės verslo nutraukimo sąlygos. Vis dėlto, pasak G. Vaitkevičiūtės, tikrai ne visos šalys garantuoja didesnes pinigines kompensacijas, o siūliusiose solidesnes sumas šalyse buvo visai kitokia situacija, nei yra dabar Lietuvoje.
„Kaip kitos valstybės darė – yra keli modeli. Vienas yra duoti labai ilgą pereinamąjį laikotarpį ir neduoti visai pinigų. Pavyzdžiui, taip darė Latvija. Kitos kelios valstybės duoda daug metų, sako, tai darysite tiek metų, bet pinigų nebus. Bet kitose valstybėse, pavyzdžiui Danijoje, kuri davė daugiau pinigų, mes kalbame apie krizinę situaciją, kai audinių fermose išplito kovidas per patį pandemijos įkarštį, kai dar nebuvo vakcinų, nebuvo niekas aišku. Ir valstybė tiesiog nusprendė dabar – šiandien uždarome visas fermas. Tai aišku, kad pinigų davė daug. Bet ar Lietuvoje mes turime tokią situaciją dabar? Na, turbūt neturime.
Jiems yra pasiūlyta, kad visos išlaidos, kurias jie patirs, nugriaudami fermas, utilizuodami įrangą, visus įrenginius, kurie niekam kitam netinka, pavyzdžiui, gyvūnų dusinimo mašina, valstybė išpirks ir kompensuos. Kokia yra suma – dabar neįmanoma pasakyti, nes jie turi pirmiausia viską nusigriauti, pateikti dokumentus ir tada jiems bus už tai atlyginta. Tą numato įstatymas. Taip pat pagal gyvūnų skaičių yra skiriama kompensacija. Tai kiek tu gyvūnų laikei, tiek tu eurų gauni paskutiniais metais. Jeigu anksčiau pasitrauki – gauni du eurus už gyvūną, jeigu dar anksčiau – tris eurus už gyvūną. Tai skatinama kuo greičiau išeiti iš verslo“, – komentuoja G. Vaitkevičiūtė.
Nuo to laiko, kai buvo priimtas įstatymas, G. Vaitkevičiūtė pasakoja, kad jos žiniomis yra užsidariusi viena ferma: „Bet tai yra neoficialios žinios. Kiek oficialiai – aš jums galėsiu pasakyti tik 2025 metais, tada jau kreipsimės dėl oficialių duomenų.“
Visuomenė susivienijo ir stojo piestu prieš draudimo nukėlimą
Verslininkai, pasak pašnekovės, visuomenės suaktyvėjimą šia tema, smerkiant tokią jų veiklą, vadina „agresyviomis atakomis“, tačiau G. Vaitkevičiūtė siūlo į verslininkus žiūrėti empatiškai, nepaisant to, koks buvo jų verslo pobūdis: „Jų verslas yra labai, labai žiaurus ir visa visuomenė dabar pasakė, kad jis yra per žiaurus. Tai jiems irgi turbūt yra psichologiškai per daug sunku su tuo susitvarkyti.“
Kad visuomenė yra aktyvi, parodo ir organizacijos organizuota akcija „Parašyk laišką Seimo nariui“, skatinanti atkreipti parlamentarų dėmesį į V. Pranckiečio registruotą siūlymą nukelti kailių fermų uždarymą.
„Šiandien [lapkričio 10 d.] 15 tūkst. laiškų jau yra išsiųsta Seimo nariams. Tai čia tūkstančiai žmonių siunčia. Ačiū visiems, kurie siunčia. Ši naujiena, kad yra bandymas nukelti kailių fermų draudimą, sulaukė labai daug pasipiktinimo. Visi, su kuo aš kalbuosi apie tai, negali patikėti, kam tai daryti? Jeigu yra numatytos netinkamos kompensacijos – gerai, pasiūlykite kompensacijas. Manau, niekam dėl to labai didelė problema nekils, nes žmonėms svarbiausia, kad nebūtų kankinami gyvūnai“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
Seimo narius užvertus laiškais, parlamentarai V. Pranckiečio siūlymą antradienį nusprendė nukelti. Vis dėlto, sako pašnekovė, tai nereiškia, kad toks siūlymas darbotvarkėje neatsidurs dar kartą.
„Gal aš tik noriu pabrėžti, kad net jeigu pirmą balsavimą praeis Seime, niekas nėra prarasta, nes įstatymų priėmimo procesas yra labai ilgas. Mes taip pat nepamirštame, kad turime prezidentą, kuris yra labai už gyvūnus ir labai kategoriškai pasisakė, taip stipriai, kaip joks prezidentas jokios šalies nėra pasisakęs, pasirašė už įstatymą, tai jiems reikės nueiti labai didelį kelią. Reikia suprasti, kad kiekviename žingsnyje visuomenė priešinsis. Priešinsis labai, labai. Kaip dabar jau matome priešinasi, tai niekas nepasikeis. Jie ketina dabar pavasarį grąžinti šį klausimą. Tai pavasarį žmonėms gyvūnai rūpės lygiai taip pat. Tikrai aš garantuoju, kad niekas nepasikeis – vis tiek tūkstančiai žmonių rašys Seimo nariams“, – pabrėžia ji.