Svarbi ne partija, o žmogus
Organizacijos vadovės iniciatyvos metu kandidatams užduodami 8 vertybiniai klausimai, kurie padeda nustatyti, kokios pozicijos laikosi kiekvienas į Seimą kandidatuojantis politikas. Pasak G. Vaitkevičiūtės, klausimai – labai paprasti, todėl atsakymus į juos turėtų rasti kiekvienas kandidatas.
„Mes bandome užduoti aštuonis klausimus visiems kandidatams, kurių elektroninius paštus sugebėjome rasti. Maždaug aštuoniems šimtams žmonių išsiuntėme aštuonis klausimus. Dabar jau daugiau nei trys šimtai kandidatų yra atsakę. Klausimai yra labai paprasti: kiek jums svarbu, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauriausio elgesio? Ar jūs pritartumėte draudimui, tarkime, vištas dedekles laikyti narvuose? Ar jūs pritartumėte draudimui kastruoti paršelius be nuskausminamųjų? Ar jūs pritartumėte draudimui kiaules motinas laikyti narvuose, kuriuose jos negali apsisukti?“ – aiškina pašnekovė.
Partijų narių atsakymus galima rasti internetiniame puslapyje istatymaigyvunams.lt. Čia pat galima rasti ir atsakymus tų politikų, kurie kandidatavo Europos parlamento bei Prezidento rinkimuose. Pasak G. Vaitkevičiūtės, didelė dalis tų politikų dalyvauja ir Seimo rinkimuose, todėl jų atsakymai aktualūs ir dabar. Deja, nemaža dalis būsimų Seimo narių net nemato poreikio kalbėti šia tema ir į užduotus klausimus paprasčiausiai neatsako.
„Absoliuti dauguma kandidatų, kurie atsakė, jie pasisako gyvūnų naudai. Vėlgi, reikia turbūt suprasti, kad tie žmonės, kurie labai nepritaria gyvūnų apsaugai, jie tiesiog neatsakys, nes jiems neapsimoka būti matomiems. Tačiau kadangi „Žinau, ką renku“ organizuoja labai daug debatų, tai stengiamės ir juose užduoti klausimus kandidatams. Ten jau būna, kad pasisako, nes jie paklausiami viešai, gyvų debatų metu, todėl turi pasakyti, ir būna, kad tikrai pasako, jog labai nepritaria draudimams. O vakar vienas kandidatas pasakė, kad vištos nebalsuoja, tai maždaug suprask – jų saugoti nereikia, nes jos nebalsuoja. Tai realiai turbūt ir apie vaikus tada tą patį galima sakyti, vaikai juk irgi nebalsuoja“, – svarsto G. Vaitkevičiūtė.
Kaip teigia gyvūnų teisių gynėja, svarbu čia pastebėti vieną svarbų faktą – visose partijose yra, už ką balsuoti. Tai reiškia, beveik visos partijos turi kandidatą ar kandidatų, kuriems rūpi gyvūnų gerovė, todėl nepaisant to, kokioje vertybinėje skalėje yra rinkėjas ir kokiai politinei partijai jis žada atiduoti savo balsą, pirmumo balsą toje partijoje jis gali skirti tokiam kandidatui, kuriam rūpi gyvūnų teisės.
„Nesvarbu, už ką jūs balsuojate, jeigu jums yra svarbi gyvūnų gerovė, jūs galite rasti kandidatus, kurie yra už gyvūnų gerovę ir taip pat galite rasti visose partijose kandidatų, kurie yra labai prieš. Nesvarbu, ar mes kalbame apie tas draugiškiausias gyvūnams partijas, kaip, pavyzdžiui, Žaliųjų partija ar Laisvės partija. Ten irgi yra kandidatų, kurie pasisako prieš. Tai dėl to svarbu negalvoti, kad partija gera ar bloga šiuo aspektu, reikia būtinai žiūrėti į žmonės, nes žmonių yra visokių“, – sako ji.
Tikisi VMVT reformos
Pasak G. Vaitkevičiūtės, „visose visuomenėse ir bendruomenėse bus sadistų, visada bus žmonių, kurie kito gyvo padaro nemato kaip jaučiančio arba jiems tai nėra svarbu“, todėl, kaip teigia ji, „visose partijose yra ir žmonių, kurie gins gyvūnų kankintojus arba bent jau nebalsuos prieš juos“. Tad ji įsitikinusi, kad visuomenė turi užtikrinti, jog tokių žmonių Seime būtų kuo mažiau. Kad žiaurus elgesys su gyvūnais būtų užkardomas, skraudžiami gyvūnai būtų atimti, juos traumuojančios praktikos – uždraustos, reikalinga politinė valia ir veikiantys įstatymai, kuriuos turi priimti gyvūnams neabejingi politikai.
„Jeigu tu nesugebi, nesupranti, tai tau ne edukacijos reikia, iš tavęs pirmiausia reikia atimti tą gyvą padarą. Nes kodėl jis turėtų kentėti dabar, kol kažkas tave bandys edukuoti? Daugybė yra atvejų sadistinių, tikrai akivaizdžiai sadistinių, kai gyvūnai yra daužomi, mušami. Edukacija čia jau nebepadeda, tuos gyvūnus apsaugoti nuo sadistų reikia dabar“, – pasakoja G. Vaitkevičiūtė.
Jos nuomone, šiuo metu užtikrinti gyvūnų apsaugą neįmanoma, o tai, pasak pašnekovės, lemia netinkamai funkcionuojanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
„Ką mes turime Lietuvoje, tai neveikiančią tarnybą, kuri tokių atvejų nesugeba nei užkardyti, nei išvis rasti. Tai, manau, tame yra didžiausia problema. Mes neturime veikiančios sistemos, kuri galėtų tuos gyvūnus apsaugoti nuo juos kankinančių žmonių. [Todėl po šių rinkimų tikimės, aut. past.] esminės VMVT reformos. Iš esmės, Lietuvai reikia tarnybos, kuri dirbtų dėl gyvūnų. Kuri dirbtų, kad gyvūnai būtų saugomi, kurios funkcija būtų rasti tokius atvejus, išgelbėti gyvūnus iš tų blogų situacijų, bausti tuos žmonės, kurie kankina juos. Dabar tokios tarnybos mes neturime“, – konstatuoja ji.