Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad šunį laikęs asmuo nėra šuns šeimininkas, nes tikroji šuns šeimininkė yra po tėvų mirties visą turtą, tuo pačiu ir šunį, paveldėjusi moteris. Šuns šeimininkė leido giminaičiui gyventi mirusių tėvų namuose, kuriuose liko gyventi ir vilkšunis. Moteris atveždavo šuniui maisto, o giminaitis šunimi turėjo rūpintis ir jį maitinti.
Visos šios situacijos paradoksas tame, kad Telšių rajono policijos komisariato pareigūnams po visų organizacijos skundų vis tik atlikus du ikiteisminius tyrimus – tiek vyriškio mirtinai kirviu uždaužiusio šunį atžvilgiu, tiek šuns laikytojo leidusio šunį žiauriai užmušti atžvilgiu, abu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti kaltininkams susitaikius su nukentėjusiąja pripažinta šuns šeimininke.
Labai liūdna, kad šioje situacijoje šuo yra traktuojamas kaip daiktas, o ne kaip gyva, jaučianti būtybė. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas baudžiamajame kodekse žiaurų elgesį su gyvūnais priskiria prie nusikaltimų dorovei, o ne prie nusikaltimų asmens nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, todėl neteisinga šunį traktuoti kaip daiktą, dėl kurio sugadinimo ar sunaikinimo atsirado žala jo šeimininkui.
LR BK XLIV skyriuje numatytos nusikalstamos veikos yra priešingos dorovei ta prasme, kad yra nepriimtinos visuomenėje pirmiausia dėl savo amoralaus pobūdžio. LR BK 310 straipsnio saugoma vertybė – visuomenės dorovė, bendras interesas ugdyti visuomenės neabejingumą faunai ir rūpintis gamtos išsaugojimu. Žiaurumas ir abejingumas gyvūnui neišvengiamai gimdo kitą socialinę problemą, žiaurumą ir abejingumą žmogui ir visuomeninėms vertybėms.
Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ atstovai pažymi, jog: „Žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškia visuomenėje netoleruotinais ir būtinumu nepagrįstais veiksmais, pasireiškusiais nepateisinamu negailestingumu ir savivale gyvūnų atžvilgiu. Šiai dienai yra formuojama praktika, jog gyvūno savininkas ar laikytojas gali paprašyti pašalinių asmenų nužudyti jo gyvūną, o po to su kaltinamuoju susitaikyti. Negana to, nusikaltimą įvykdyti paprašęs asmuo dar bus pripažintas ir nukentėjusiuoju. Tokiu atveju, teisės aktuose įtvirtinta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu apskritai nebetenka prasmės”.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kategoriškai nesutinka su Telšių apylinkės prokuratūros priimtu, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų patvirtintu, sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja pripažinta šuns šeimininke ir šį sprendimą skųs.