Šunų šeimininkai pasipiktinę: nuodytojai – nesusekami ir nebaudžiami
Miškinių kaime gyvenanti Karolina augina du mažus šunis. Vėlų antradienio vakarą, apie 23 val. 20 min. savo kieme prie vartų ji aptiko paliktą šunų ėdalą su nuodais. Išsigandusi moteris kreipėsi ir į pareigūnus, ir į vietinius gyventojus bendruomenės grupėje feisbuke. Įrašas greitai išplito šunų šeimininkų grupėse ir sulaukė didelio pasipiktinimo.
„Auginam du mažus šunis, kurie galbūt kartais pabėga iš teritorijos, bet jeigu kažkam labai trukdo ar daro kažką blogo,gal galėtumėt ateiti ir pasakyt, o ne iš karto nuodyti? Nusiskundimų iš kaimynų negavom nei karto. Šuniukai nepiktybiniai, mylintys vaikus, galbūt gali aploti praeinantį žmogų, bet nieko daugiau. Kur jūsų žmogiškumas?“, – įraše į vietinius gyventojus kreipėsi moteris.
Pastebėjusi apylinkėse siaučiančius gyvūnų nuodytojus, ji suskubo perspėti ir kitus šunų šeimininkus. „Šlykštu ir be galo liūdna, kad yra tokių žmonių. Saugokit savo augintinius nuo tokių žmonių, nes nuodus atneša ir į patį kiemą“, – perspėja Karolina.
Kaip aiškina su pareigūnais bendravęs Karolinos brolis Tadas, prie kiemo rasta vienkartinė plastikinė lėkštė su šuns ėdalu, ant kurio paberti raudoni grūdeliai – galimai žiurkių nuodai. 23 val. 37 min. buvo paskambinta bendruoju pagalbos telefonu 112, gavę iškvietimą pareigūnai atvyko 00 val. 57 min.
„Pareigūnai paklausė, su kuo pykstamės, o aš atsakiau, kad su niekuo. Tada paklausė, ar šunys gali kažkaip išeiti iš kiemo, atsakiau, kad taip, jie retkarčiais išsikasa po vartais ir išlenda – visgi, jie maži. Tada pareigūnai pasakė, kad galiu būti nubaustas už gyvūnų nepriežiūrą. Paklausiau, ar bus imamasi kokių nors priemonių ir paklausiau, ar gali būti paimti pirštų antspaudai, o pareigūnas atsakė, kad žiūrėčiau mažiau filmų. Tuomet pasakiau, kad pas kaimynus yra 3 kameros, o viena iš jų galimai filmuoja ir mato mūsų kiemo vartus. Pasakė, kad kaimynų nežadins, o tai išsiaiškins įgaliotinis“, – pokalbį su pareigūnais prisimena jis.
Anot Tado, pareigūnai lėkštę nufotografavo ir pažadėjo perduoti įgaliotiniui. Lėkštės nepasiėmė, o liepė ją išmesti.
Į įrašą sureagavę kaimo gyventojai pranešė, jog tuose pačiuose soduose pastebėjo pakrūmėje gulintį, vangiai judantį šunį. Įtariama, jog gyvūnas galėjo paragauti primėtytų nuodų.
Problema – bet kam ir bet kada pardavinėjami mirtini nuodai
Vis garsiau skambant gyvūnų nuodijimo atvejams, pastebima problema, jog įtariamus nuodytojus sunku susekti, nes pareigūnams dažnai pritrūksta įrodymų. Kodėl ši problema taip sunkiai sprendžiama? VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė mano, jog problema gaji, nes labai sunku nustatyti nuodijantį asmenį, o nuodų galima įsigyti be jokių ribojimų.
„Mes visada manėme, kad nuodai neturėtų būti taip laisvai ir bet kam pardavinėjami, o vis dažnėjantys tyčinio nuodijimo atvejai tai įrodo. Taip pat, nors dažnai policija savo darbą atlieka ir pagirtinai, vis tik šiuo klausimu jie padaro tikrai nepakankamai. Baisu, kad susirūpinimas kils tik tada, kai įvyks dar didesnė tragedija nei keli pražudyti šunys, o, pavyzdžiui, tada, kai bus nunuodyti vaikai, benamiai žmonės, kurie gali užnuodytą maistą taip pat suvalgyti“, – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė įsitikinusi, kad žmonių nebaudžiamumas tokį elgesį tik skatina, todėl pagaliau turėtų būti atkreiptas rimtas dėmesys.
„Daugeliu atvejų nėra net peržiūrimos artimiausios kameros, apklausiami gyventojai. Taip pat, gaila pripažinti, bet netvarkingi šunų šeimininkai, palikinėjantys jų išmatas, prisideda prie šios problemos bujojimo“, – teigia ji.
Pirmoji pagalba apsinuodijus: kelti pykinimą, duoti vandens ir aktyvintos anglies
Pernai metais žiniasklaidoje pasirodžius daugybei šunų nuodijimo Vilniuje atvejų, pranešimu apie žiurkių nuodų poveikį ir tai, kaip gelbėti apsinuodijusį augintinį, pasidalino „Grinda“.
Tąkart „Grindos“ administruojamų Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė aiškino, jog žiurkių nuodai yra labiausiai paplitusi gyvūnų intoksikacijos priežastis. Gyvūnai dažniausiai apsinuodija suėdę užnuodytą masalą.
Kaip rašoma pranešime, priklausomai nuo gyvūno dydžio, amžiaus, sveikatos būklės ir nuodų tipo bei koncentracijos, pirmieji apsinuodijimo nuodais simptomai dažniausiai išryškėja tik po 3-4 dienų, tuo tarpu apsinuodijimo cinko fosfidais požymiai gali pasirodyti jau po 20 minučių.
Apsinuodijus šia medžiaga, nuodai susimaišo su apnuodyto gyvūno skrandžio rūgštimi ir išsiskiria toksiškos dujos, kurios naikina skrandžio gleivinę ir paveikia gyvūnų nervų sistemą. Prasideda vidinis kraujavimas, sutrinka gyvūno gyvybinės funkcijos.
Pirmoji pagalba apsinuodijusiam augintiniui: reikia kuo labiau sumažinti nuodų koncentraciją organizme. Gyvūnui reikia duoti kuo daugiau vandens, suerzinus gomurį ar ryklę sukelti vėmimą, sugirdyti aktyvintos anglies, kuri gali absorbuoti nuodus (2g/kg kūno svorio kas 5-6 val.). Kilus įtarimams, rekomenduojama kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodoma, jog gyvūnų sveikatai žalingų cheminių medžiagų, sukeliančių kančias ar žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei, yra žiaurus elgesys su gyvūnu, už kurį traukiama administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn.