Aklinai užtaisytoje duobėje katės prabuvo daugiau nei parą
Šiaulių respublikinės ligoninės teritorijoje beglobei katei atsivedus kačiukų, vietinės šiaulietės ėmėsi globoti kačių šeimyną ir vylėsi netrukus jas perduoti Šiaulių gyvūnų globos namams. Šie didžiąją dalį ligoninės teritorijoje nuo seniau besiglaudusių kačių jau spėjo sugauti, tačiau vienos besilaukiančios katės anksčiau nepavyko pagauti, o jai atsivedus kačiukų, šeima dingo – kaip praneša kates gelbėjusios moterys, katės buvo palaidotos gyvos.
Kačių pasigedusi šiaulietė Nijolė apie užkastus gyvūnus teigia sužinojusi iš ligoninės pacientų. Pasak jų, kačių šeima buvo užkasta rugsėjo 23 d., o apie tai sužinoję gyvūnų globėjai suskubo jų gelbėti. Rugsėjo pabaigoje socialiniuose tinkluose išplitus gelbėjimo operacijos nuotraukoms ir filmuotai medžiagai, po jomis diskusijos tęsiasi iki šiandien, o įrašu pasidalinta apie tūkstantį kartų.
„Senų vamzdynų duobė, kur gyveno katytės šeimynėlė, buvo aklinai užtaisyta makroflekso putomis. Jokio tarpelio, palaidoti gyvi! Delsti nebuvo galima, pagalbos prisišaukti nesisekė, tad dviese su Jolanta vykome ieškoti, kas mums padėtų priversti ligoninės vadovus atkasti ir išvaduoti katytę su katinėliais“, – feisbuke skelbė kates gelbėjusi moteris.
Kaip teigia Nijolė, kates išgelbėti pavyko, tačiau gelbėtojai įtaria, kad kačių šeima buvo įkalinta ligoninės darbuotojų – apie tai sprendžiama iš turimos filmuotos medžiagos.
„Laimė, nors tiek, kad katytė ir du katinėliai iš buvusių keturių liko gyvi, išbuvę aklinai uždarytoje vamzdyno duobėje daugiau nei parą be vandens, be maisto ir be oro. Baisu ir pagalvoti, koks likimas juos būtų ištikęs, jei nebūtume suskubusios jiems į pagalbą. Ir iš kur tiek žiaurumo pas žmones šitaip susidoroti su gyvūnėliais?“, – rašė ji.
Kreipėsi dėl žiauraus elgesio su gyvūnais
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus direktorės pavaduotoja žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijai Jūratė Kajokaitė teigia įtarianti, kad beglobė katė su kačiukais buvo užkasta ligoninės valdžios nurodymu. Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pateiktas pareiškimas policijai.
„Ligoninės vadovybė apie teritorijoje apsigyvenusią beglobių kačių šeimą nepranešė Šiaulių gyvūnų globos namams, o tiesiog bandė susidoroti su gyvūnais čia ir dabar. Vieta, kur glaudėsi beglobių kačių šeimyna, ligoninės vadovybės nurodymu buvo aklinai užpurkšta sandarinimo putomis. Įvykį mačiusių ligoninės pacientų liudijimu, gyvūnai prabuvo po žeme be oro, maisto ir vandens daugiau nei parą, priešingai ligoninės ūkio skyriaus vadovo tvirtinimui, neva gyvūnai buvo užkasti „tik šįryt“.
Gyvūnų gynėjams atkakliai reikalaujant, beglobiai gyvūnai buvo atkasti tik rugsėjo 24 d. apie 15 val. Išgyveno katė su dviem kačiukais, kiti du kačiukai, manoma, žuvo“, – teigia J. Kajokaitė.
Anot jos, viešojoje erdvėje daugėja pritariančiųjų būtinybei steigti gyvūnų gerovės skyrius savivaldybėse, nes savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnai gyvūnų gerovę įgyvendina dažniausiai tik bausdami beglobes kates šeriančius gyvūnus mylinčius asmenis, užuot jiems teikę informaciją apie savivaldybių vykdomas bešeimininkių kačių kastravimo programas ar pasiūlę kreiptis suderinti oficialias bešeimininkių kačių šėrimo vietas savivaldybėje.
„Užtikrinant gyvūnų gerovę savivaldybių teritorijose svarbu ne tik kovoti su pasekmėmis, kai gyvūnui jau padaryta žala, – ne mažiau svarbu yra užkirsti tam galimybes, vykdant gyventojų švietimo programas“, – teigia ji,
Benamių kačių problema sprendžiama nuo seno
Kaip teigia respublikinės Šiaulių ligoninės Ūkio skyriaus vyriausiasis inžinierius Rimvydas Varonas, benamių kačių problema ligoninės teritorijoje sprendžiama nuo seniai.
Anot jo, buvo pastebėti keli žmonės, kurie vis nešdavo maistą benamėms katėms. Ūkio skyriaus darbuotojai bandė gražiuoju tartis su ligoninės darbuotojais, kad nešertų kačių ir neviliotų jų į gydymo įstaigos teritoriją ir nekurtų „katinų veisyklų“ ligoninės teritorijoje. R. Varono teigimu, ligoninės darbuotojai buvo neišgirsti, todėl nuo pievos, pakrūmių šalindavo dubenėlius, dėžes, kuriose būdavo paliekamas maistas.
„Vasaros pradžioje, pievoje atsiradus duobei ir atidengus senus vamzdynus, ir ten apsigyveno katinai. Buvo nuspręsta tą duobę užpilti, bet prieš tai reikėjo katinus sugauti. Skambinome į Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyrių, kurio darbuotojai mus nukreipė dėl bešeimininkių gyvūnų sugaudymo kreiptis į Šiaulių gyvūnų globos namus. Kreipėmės į šią įstaigą ir buvo sutarta, kad katinai bus sugaudyti“, – teigia R. Varonas.
Pasak jo, ligoninės teritorijoje negali būti katinų „veisimo“ vietų, kuriose būtų saugomi, auginami ir šeriami katinai. Liepos pradžioje buvo pagauti 6 katinai ir buvo likę pagauti vieną vaikingą katę, tačiau tuo metu Šiaulių gyvūnų globos namų darbuotojos pranešė, kad katei sugauti paliktą narvą kažkas sugadino
„Darbuotoja skundėsi ne tik sugadintu narvu, bet ir kelių moterų užgauliais žodžiais. Dar kartą buvo perspėtos moterys, kurios šėrė katinus, kad gyvūnų ligoninės teritorijoje šerti ir globoti negalima ir nurodyta leisti dirbti gyvūnų globos namų darbuotojams savo darbą“, – sako jis.
R. Varono teigimu, prie paliekamo maisto buvo pastebėta ir benamių šunų, ir skraidančių kirų, kurie gali nešioti įvairias ligas. Todėl rugsėjo mėnesį vėl skambinta į Šiaulių gyvūnų globos namus, kad šie praneštų, ar galima duobę užpilti, tačiau susisiekti niekaip nepavyko.
„Nuo pavasario katinai vaikščiodami per senų vamzdynų trasas, buvo ne kartą pastebėti ir esamo pastato rūsyje. Duobės buvo užtaisomos tik iš lauko, užkertant kelią naujų gyvūnų patekimui į trąsas. Šiluminės trasos, kuriose gyveno katinai, išsidėsčiusios po visą ligoninės teritoriją, todėl tai tik vienas kelias, per kurį galima patekti ir išeiti iš šiluminių trasų“, – aiškina R. Varonas.