Žiaurus trečiokų poelgis Radviliškio rajone: gyventojai nebežino, kaip padėti kenčiantiems gyvūnams

Sekmadienį Radviliškio rajone, Pakiršinio kaime nuvilnijo žinia apie tragišką įvykį – trys trečiokai pagaliais negyvai uždaužė benamį katinėlį. Kaip patikslina vietinė gyventoja Neringa (pilnas vardas redakcijai žinomas), katinėlis nugaišo būdamas visai jaunas, apie 4 mėnesių. „Berniukai prie tėvų prisipažino, ką padarę. Policijai dar nepranešta, bet skausmas, kad gal ne viskas padaryta, kankina“, – sako moteris ir nerimauja, kad kitų beglobių gyvūnų kaime taip pat laukia liūdnas likimas, nes niekas nesiima jais pasirūpinti.

Pagalbos nesulaukusiems beglobiams kačiukams – žiaurus likimas

Radviliškio rajono gyventoja nurodo, kad dėl benamių kačiukų, tarp kurių buvo ir vaikų žiaurumo auka tapęs gyvūnas, dar vasarą kreipėsi į kelias gyvūnų prieglaudas – „Šiaulių letenėlė”, „Radviliškio beglobiai“. Liūdna istorija nutiko ir kačiukų mamai – kai mažyliai buvo apie mėnesio amžiaus, ją partrenkė automobilis.

„Priglausti tuo metu ir pasirūpinti jais negalėjo. Pasiūlė dovanoti ir ieškoti šeimininkų patiems. Tada buvo skelbimai socialiniuose tinkluose. Atsirado norintys priglausti net du kačiukus, bet mums pagauti jų nepavyko kartu su naujais šeimininkais. Taip šiuo metu po balkonu laimės laukia trys gražūs kačiukai“, – problema dalinasi Neringa.

„Galbūt galima kartu sukurti stebuklą, nes kitaip kas jų laukia žiemą? Gal kiti pasakys, kad tai tik kačiukai. Bet bet man visa ši istorija priminė pasaką „Kliudžiau“. Tikiuosi, kad bent šiuolaikiniai vaikai suprato, ką padarę“, – sako Neringa.

Tuo metu „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė–Pliuskė pažymi, kad beglobių gyvūnų problemai spręsti būtina aktyviau įsitraukti į PSP („Pagauk–Sterilizuok–Paleisk“) programas ir suprasti, kad tai yra mūsų visų problema.

„Pirmiausia, žmonės turi vienytis vykdyti PSP programas, kad gyvūnų gatvėse bent jau nedaugėtų. Beglobiai gyvūnai yra visų mūsų problema ir, deja, kai ji nepriklauso niekam, yra stumdoma nuo vieno ant kito. o sprendimo galiausiai nėra. Tad čia turime imtis iniciatyvos: rinkti parašus, keliauti į savivaldybes, prašyti skirti sterilizacijoms pinigų iš biudžeto, kaimynams susivienyti ir visiems finansiškai prisidedant sterilizuoti lauko gyvūnus“, – sako B. Vaitiekūnaitė–Pliuskė.

Savivaldybė imasi veiksmų: prieglaudose visi gyvūnai tiesiog negali sutilpti

Kaip nurodo Radviliškio rajono savivaldybės mero patarėjas Linas Garbenis, Radviliškio rajono savivaldybės administracija turi sudariusi sutartį su VšĮ „Šiaulių letenėlė“ dėl beglobių gyvūnų priėmimo.

„Tačiau bėda ta, kad prieglauda katėmis kartais būna perpildyta ir ne visada pavyksta jas ten apgyvendinti tą pačią dieną, tačiau vietos atsiranda po kurio laiko. Tokiu atveju beglobiu gyvūnu kurį laiką turėtų pasirūpinti gyventojai, kol vieta gyvūnų prieglaudoje atsiras. Be to, Radviliškyje veikia ir VšĮ „Radviliškio beglobiai“, kurie pasirengę suteikti reikiamą informaciją norintiems padėti benamiams gyvūnams“, – sako L. Garbenis.

Paklaustas, ar savivaldybė prisideda prie benamių kačių problemos sprendimo vykdydama PSP programą ir sterilizuodama benamius gyvūnus, mero patarėjas atsako teigiamai.

„Taip. Radviliškio miesto teritorijoje yra įrengtos oficialios šešios benamių kačių šėrimo vietos, kuriose kates prižiūri savanoriai, jas maitina, ten pat katės sugaunamos veterinarų apžiūrai bei sterilizacijai ir kastracijai. Po procedūrų paleidžiamos sugavimo vietoje. Be to, Radviliškio rajono savivaldybės administracija jau antrą kartą kartu su VšĮ „Mažas draugas“ organizuoja akciją, kurios metu nemokamai bus sterilizuojami ir kastruojami gyvūnai, siekiant sumažinti bešeimininkių gyvūnų populiaciją“, – problemos sprendimo priemones vardina L. Garbenis.

Deja, šiuo atveju laiku pagalbos nesulaukęs benamis gyvūnas tapo žiauraus elgesio auka. L. Garbenio manymu, pilietiški žmonės, matydami tokį atvejį, turėtų sudrausminti gyvūnų skriaudėjus ir nutraukti jų veiką bei kreiptis į policiją.

„Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais administracinę teiseną vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o baudžiamąją – policija. Kad panašūs įvykiai nesikartotų, vaikams nuo mažens šeimose turi būti skiepijama meilė gyvūnams, o pasiėmus auginti gyvūną būtina prisiimti atsakomybę iki gyvenimo galo rūpintis juo ir tinkamai prižiūrėti“, – teigia L. Garbenis.

Už žiaurų elgesį su gyvūnais atsako ir nepilnamečiai, tačiau kitaip

Atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnyje, tačiau tokiais atvejais, kai žiauriai su gyvūnais pasielgę asmenys yra nepilnamečiai, atsakomybė taikoma remiantis kitais straipsniais.

Kaip teigia VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ teisininkė Raminta Ramanauskienė, už žiaurų elgesį su gyvūnais administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami nepilnamečiai asmenys, kuriems iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų.

R. Ramanauskienė nurodo, kad pagal ANK 43 straipsnio („Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas nepilnamečiams“) 1 dalį, nepilnamečiams, padariusiems administracinį nusižengimą, gali būti skiriamos visos šio kodekso 23 ir 27 straipsniuose numatytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės.

Administracinių nuobaudų rūšys pagal ANK 23 straipsnį – įspėjimas, bauda ir viešieji darbai.

Administracinio poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su administracine nuobauda, numatytos ANK 27 straipsnyje – tai asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

„Pagrindinės ir esminės priemonės, tikslu prevenciškai užkirsti kelią vaikų ir nepilnamečių žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams, yra atsakingas vaikų nuo mažens ugdymas, auklėjimas, pagarbos ir atjautos gyvūnams skiepijimas nuo pat mažumės, sveikų santykių ir saugios psichologinės atmosferos šeimoje kūrimas. Taip pat labai svarbus visų grandžių – ugdymo įstaigų, gyvūnų teisių apsaugą prižiūrinčios institucijos – VMVT, teisėsaugos bei pačių vaikų tėvų – tarpusavio bendradarbiavimas, tikslingų socialinių programų kūrimas, diegimas ugdymo įstaigose, visuomenėje“, – teigia R. Ramanauskienė.