Šiandien gyvūnų viešbučiai stengiasi prisitaikyti prie dabartinės situacijos bei ieško būdų, kaip pritraukti naujus klientus – savotišku „gelbėjimosi ratu“ tapo lankstumas.
„Gyvūnų viešbučių rinką karantinas palietė itin skaudžiai, todėl ieškome įvairiausių būdų kaip išgyventi šį laikotarpį: vieni stiprina SPA paslaugas, kiti siūlo dresūrą, atidaro kirpėjų mokyklas. Trumpai tariant rankų nenuleidžiame“, – situaciją komentuoja Gyvūnų viešbučių asociacijos prezidentė Daina Jarmalavičienė.
Nelegalūs viešbučiai mažina pasitikėjimą
Gyvūnų viešbučių asociacija informuoja, kad Lietuvoje kone 80 proc. gyvūnų viešbučių dirba nelegaliai – tai yra, neturi reikiamų VMVT reikalavimų, dažnai neatitinka higienos normų. Būtent tokie „šešėlyje“ dirbantys viešbučiai prisideda prie negatyvaus viešbučių įvaizdžio kūrimo, kuris sukelia nepasitikėjimą gyvūnų viešbučių veikla apskritai. Būtent todėl augintinių šeimininkai nedrąsiai naudojasi paslaugomis, nes nėra užtikrinti dėl paslaugų kokybės.
Gyvūnų viešbučių asociacijos nariai siekia, kad gyvūnų viešbučių įvaizdis gerėtų, pasitikėjimas Lietuvoje augtų.
„Šiuo metu Gyvūnų viešbučių asociacija vienija šešis viešbučius, kurie gali pasiūlyti aukščiausios kokybės paslaugas kiekvienam augintiniui. Prisijungti prie mūsų gali tik tie viešbučiai, kurie atitinka VMVT ir Asociacijos keliamus reikalavimus“, – sako asociacijos prezidentė.
Keičiantis rinkai, keičiasi ir koncepcija
D. Jarmalavičienės teigimu, norint išlikti viešbučiams nebeužtenka siūlyti vien tik nakvynės ir būtina turėti gerokai platesnį paslaugų spektrą, todėl ir pačių viešbučių koncepcija per pastaruosius metus gerokai pasikeitė.
„Maždaug iki 2016 m. dauguma viešbučių teikė tik nakvynės paslaugas. Rinkoje buvo vos keli viešbučiai, kurie galėjo pasiūlyti veterinarijos, transporto ar grožio paslaugas – jos nebuvo itin populiarios, todėl sistema veikė blogai, – pasakoja D. Jarmalavičienė. – Vėliau įvyko pokytis rinkoje, pradėjo kurtis gyvūnų viešbučiai, kurie buvo orientuoti į platų paslaugų asortimentą: dienos užsiėmimus, orientuotus į gyvūno poreikius.“
Vos per kelerius metus tapo įprasta, kad viešbučiuose siūloma aromaterapija, naudojama speciali muzika, skatinama teisinga socializacija, į dienotvarkę įvedama ne tik fizinė, bet ir emocinė gyvūno iškrova. Ir tai tik maža dalis to, ką gali pasiūlyti gyvūnų viešbučiai. Tačiau prasidėjus karantinui šių paslaugų jau nebeužteko – reikėjo ieškoti naujų galimybių.
„Svarbu suprasti, kad žemesnė kaina paklausos nepadidins. Arba yra poreikis, arba ne. Šiuo momentu poreikio nėra. Vienintelė išeitis – siūlyti kitą paslaugą, kuriai paklausa būtų“, – įsitikinusi D. Jarmalavičienė.
Būtent todėl populiariausi viešbučiai jau siūlo bekontaktį gyvūnų paėmimą, dienos „darželio“ programas, kurias sudaro specialistai, reabilitacijos kursus ir panašiai. Vienu svarbiausių prioritetu tampa gyvūno emocinė būklė, tad šeimininkams siūloma augintinius prie viešbučių pratinti palaipsniui, o tam, beje, taip pat sudaromos individualios programos.
Sunku prognozuoti, kokie pokyčiai dar atsiras šioje rinkoje, tačiau aišku viena – jų tikrai bus.