Kaunietės Indrės Mečionytės gyvenimas beveik dešimt metų neatsiejamas nuo linksmų, judrių ir energingų airių seterių. Būdama paauglė Indrė įtikino tėvus, kad ji galės pasirūpinti keturkoju augintiniu, tad netrukus šeimos namuose apsigyveno pirmasis seteris Goldis.
„Nė karto nepasigailėjau pasirinkusi airių seterį. Tai – mano veislė. Jie draugiški, energingi, meilūs, paklusnūs ir be galo prieraišūs šunys. Šis šuo ir atvedė mane į šunų pasaulį. Mes kartu mokėmės paklusnumo, ringo dresūros (angl. handling) ir šunų parengimo parodoms (angl. grooming) ypatumų. Goldis padėjo man apsispręsti, kokias studijas pasirinkti, ko noriu siekti ir kuo tapti ateityje. Jis tapo visa ko pradžia.
Žinoma, visada pagalvodavau, kad norėčiau antro šuns, savo veislyno, norėčiau prisidėti prie šios veislės tobulinimo. Tos mintys vis nedrąsiai lįsdavo iš širdies pakampės, bet žinojau, kad kol kas tam dar ne laikas.“
Po kelerių metų Indrė, pabaigusi mokyklą, išvyko studijuoti veterinarijos mokslų. Šį naują gyvenimo etapą ji pasitiko kartu su savo augintiniu. Moteris pasakoja, kad jiems išvykus į kitą miestą tėvų namai tapo tušti ir ramūs, tad netrukus jie įsigijo naują augintinį.
„2011 metų gruodį pas mus atkeliavo cvergšnaucerytė Merry Town Ellada. Nors šios dvi veislės ir labai skirtingos, Goldis mielai priėmė į šeimą naująją draugę. Buvo smagu stebėti, kaip jie pasiilgdavo vienas kito ir džiaugdavosi susitikę. Tos nedrąsios mintys apie antrąjį šuniuką dar labiau nedavė ramybės. Likimas taip jau lėmė, kad žiūrinėdama seterių nuotraukas internete pamačiau Leilą. Tą akimirką supratau, kad ji turi būti mano šuo, ir jau laikas svajones paversti realybe.“
Prieš penkerius metus į Indrės namus atkeliavo išsvajotas antrasis šuo Leila. Moteris pasakoja, kad ji ir šunys tapo tarsi viena komanda, šeima, kurią vienijo vizija apie sveikus ir gražius airių seterių šunis. Žingsnis po žingsnio ji įkūrė veislyną „Entuziastas“. Tiesa, veisėja priduria, kad veislyno kūrimas yra nesibaigiantis ir nuolatos kintantis procesas.
„Airių seteris, kitaip raudonasis airių seteris, išveistas Airijoje XVIII amžiuje. Jo paskirtis – pievose surasti paukštį, tilktimi parodyti medžiotojui jo vietą ir po komandos pakelti paukštį. Airių seteris – labai aktyvus šuo, reikalaujantis reguliarių, ilgų pasilakstymų bei nuolatinės protinės veiklos. Medžiodamas seteris gauna ne tik didelį protinį (nuolatos uodžia, nagrinėja pievoje esančius kvapus, jais seka), bet ir didelį fizinį krūvį.
Šiuo metu airių seteriai retai įsigyjami kaip medžioklės kompanionai. Tačiau entuziastai stengiasi, kad šios veislės šunys neprarastų įgimtų savybių. Indrė su savo augintiniais reguliariai dalyvauja lauko bandymuose, kurių tikslas yra patikrinti airių seterių medžioklės instinktą. Moteris apgailestauja, kad Lietuvoje nevyksta tokio tipo bandymų, pritaikytų būtent šios veislės šunims.
Kompanijos „Purina“ įkvėpto socialinio projekto tikslas – paskatinti atsakingus veisėjus dalintis žiniomis apie šunų veisles bei jų ypatybes. „Purinos“ komanda tiki, kad renkantis keturkojį bičiulį svarbu įvertinti ne tik jo išvaizdą, bet ir charakterio unikalumą, poreikius ir tik tada priimti galutinį sprendimą. Airių seterių veislyno įkūrėja pasakoja, kad sunku objektyviai įvardyti neigiamas veislės savybes, nes vieniems žmonėms konkreti ypatybė gali būti trūkumu, o kitiems – privalumu.
„Seteriai yra lengvai dresuojami, jei šeimininkas žino, kaip su jais „susikalbėti“, kaip prie jų prieiti. Jam reikia parodyti, kad bendradarbiavimas su šeimininku yra vienas malonumas. Žinoma, visada lieka tikimybė, kad jis trumpam apkurs pamatęs ir užuodęs paukštį ar kitą gyvūną.“
Indrė savo augintinius dažnai vedasi į veterinarijos kliniką, kurioje dirba gydytoja. Seteriai pasižymi itin draugišku charakteriu, mielai bendrauja tiek su kitais gyvūnais, tiek su vaikais ir suaugusiais žmonėmis. Dėl šių savybių jie padeda lankytojams nusiraminti, taip pat atlieka socializacinį vaidmenį mažiems šuniukams. Seteriai taip pat puikiai sutaria su vaikais, nes tiek vieni, tiek kiti yra aktyvūs, mėgsta dūkti, visada prisigalvoja nuotykių. Dėl tokio švelnaus ir draugiško charakterio seteriai dažnai pasirenkami kaniterapijos veiklai.
Galima rasti informacijos, kad airių seteriai sunkiau sutaria su kartu gyvenančiomis katėmis, bet Indrė patikina, kad šių šunų, auginamų kartu su murklėmis, šeimininkai dėl jų bendravimo problemų nepatiria.
Indrė pasakoja, kad seteriai gali puikiai jaustis gyvendami bute, didelis kiemas jiems nėra būtinas, bet šeimininkas visada privalo užtikrinti pakankamą fizinį augintinio aktyvumą ir bendravimą. Taip pat verta prisiminti, kad šiems šunims būtina sekti įvairius kvapus. Tad net auginami didelėje aptvertoje teritorijoje, bet neišvedami pasivaikščioti už jos ribų, šunys gali sugalvoti, kaip jiems iš jos pasprukti ir patenkinti neatrastų kvapų poreikį.
„Žmogus turi apsvarstyti, ar tikrai susitvarkys su energingu šunimi, ar tikrai sugebės jam kasdien skirti po 1–2 valandas pasivaikščiojimams mieste, miške, pievose, ar galės skirti pakankamai laiko jo kailio priežiūrai. Jei nedalyvaujama parodose, šunį galima maudyti rečiau, kas 2–3 savaites, tačiau maudyti vis tiek reikės. Kad kailis šukuotųsi lengviau, mažiau veltųsi, blizgėtų, oda nesausėtų, reikia rinktis geresnes priežiūros priemones. Seterius taip pat reikia kirpti. Parodose dalyvaujantys šunys kerpami kas 1–2 mėnesius, auginami namie – rečiau.“
Seterio kailio privalumas – ilgas plaukas, tad nesminga į baldus ar rūbus, neturi povilnės, tad šėrimosi metu kailio būna mažiau, o nusišėrę plaukai sukasi į gniutulus ir renkasi kambario pakampėse, tad juos lengva surinkti ar susiurbti. Pabaigoje verta priminti, kad seteris tinka aktyviems, gamtą mėgstantiems žmonėms. Svarbu, kad šeimininkai šunį vertintų kaip šeimos narį, tad dėl tokio požiūrio jų neerzins visur lendanti juoda nosis ir viską stebinčios meilios akys.
Užsakymo nr.: PT_75284899