Vedžiojimas pavadėliu
Bendrai tariant, taisyklėse nurodoma, kad gyvūnai privalo būti vedžiojami pavadėliu jeigu šalia yra kitų žmonių, o sutrumpintas jis turi būti tiek, kad nekeltų pavojaus kitiems žmonėms. Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse taip pat atskiriama, kad bendro naudojimo patalpose pavadėlį reikia sutrumpinti iki 1 m ilgio. Nieko apie vedžiojimą pavadėliu nesakoma tik Vilniaus miesto savivaldybės taisyklėse, tačiau rekomenduojame laikytis panašių nurodymų.
Vežimas liftu
Vilniaus miesto ir rajono bei Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklės numato, kad liftu gyvūnus vežti galima tik jeigu tam neprieštarauja kiti liftu važiuojantys asmenys. Kauno miesto savivaldybė taip pat numato, kad „klausimą dėl gyvūnų vežimo liftu daugiabučiuose namuose, kuriuose įkurtos bendrijos, sprendžia bendrijų valdybos arba namo gyventojų visuotinis susirinkimas“. Nieko apie vežimą liftu nėra pasakyta Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse.
Vedimas laiptine
Savivaldybių taisyklėse tik užsimenama apie šunų vedimą laiptinėmis. Svarbu žinoti, kad Vilniaus rajono, Klaipėdos miesto ir rajono taisyklės draudžia šunis palikti ar išleisti vienus į laiptines. Niekada gyvūno palikti be priežiūros ne savo pačių valdose primygtinai rekomenduoja ir GGI.
Ekskrementų surinkimas
Šunų išmatų surinkimas iki šiol yra karštai aptarinėjamas klausimas, dalijantis visuomenę į atskiras stovyklas. Apie tai jau esame rašę. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato baudas savo augintinių ekskrementų nesurenkantiems šeimininkams, taip pat tai aptariama ir savivaldybių taisyklėse. Kauno miesto ir rajono savivaldybės taip pat nurodo, kad „asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti“ – privaloma būti pasiruošus pasirūpinti augintinio paliekamais ekskrementais.
Keliavimas viešuoju transportu
Keliavimas viešuoju transportu neaptariamas Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių skelbiamose taisyklėse, tačiau šiose savivaldybėse vis tiek galioja Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės. Daugeliu atvejų keturkojus būtina vežti arba jiems tinkamose „tarose“, arba su antsnukiu ir pavadėliu. Nemokamai juos vežti galima tik jeigu jie neužima papildomos keleivio vietos (sėdynės). Vilniaus rajono savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad pasodinus gyvūną ant sėdynės ją reikia tinkamai paruošti, „kad nesusiteptų, uždengti užtiesalu“, o „gyvūnų priterštas vietas gyvūno savininkas nedelsdamas privalo išvalyti“. Kauno miesto savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad „jei vežamas gyvūnas trikdo keleivius ir jie yra nepatenkinti, asmuo su gyvūnu turi išlipti iš viešojo transporto priemonės artimiausioje stotelėje“. Kauno rajono savivaldybės taisyklės nurodo, kad šeimininkas privalo „užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso, bus užtikrintas jo saugumas. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas“. Tą patį visais atvejais rekomenduoja ir GGI.
Antsnukio naudojimas
Vilniaus rajono, Kauno miesto ir rajono taisyklės numato, kad viešose vietose šunys privalo būti su pavadėliu ir antsnukiu. Klaipėdos miesto ir rajono taisyklės kiek švelnesnės – jose antsnukis nėra būtinas. Kai kurios savivaldybės numato, kad bendro naudojimo patalpose (pvz. Laiptinėse) šunys vedami su antsnukiu arba be jo, tačiau jeigu konkrečiam šuniui netinka jokie prekybose pasiekiami antsnukiai, šunys gali būti net ir vežiojami be antsnukių. Vilniaus miesto savivaldybė numato, kad šunis draudžiama vesti su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais – tam paantrina ir GGI.
Voljero įrengimas ir nuotolis nuo kaimynų
Dažniausiai taisyklėse minima voljerų savybė – tai, kad jie turi būti įrengti taip, jog šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Vilniaus rajono ir Kauno miesto savivaldybės nurodo konkrečius aukščius tiems atvejams, kai šuo laikomas atviroje savininko valdoje ar vienkiemyje – 1,8 ir 2 m. Nors voljerų dydis neaptariamas savivaldybių skelbiamose taisyklėse, jį reguliuoja Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas. Kiekvienam šuniui, priklausomai nuo svorio ir to, kiek kartų per dieną yra paleidžiamas pabėgioti, reikia nuo 4 iki 30 kvadratinių metrų ploto. Plačiau čia. Kai kuriose savivaldybėse taip pat nurodoma, kokiu atstumu voljeras gali būti pastatytas nuo kaimyninių valdų. Vilniaus rajone – ne arčiau 2 m, Kauno mieste ir rajone – ne arčiau 3 m.
Būdos įrengimas
Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės nurodo, kaip reikia įrengti šuns būdą. Ji privalo būti tokia, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Taip pat turėtų būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, kad vieta būtų apsaugota nuo vandens. Būdos angą rekomenduojama uždengti, kad per ją nepatektų krituliai.
Grandinės ilgis
Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad, jeigu šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų iš žemės valdos, kurioje yra laikomas, ribos. Vis dėlto, GGI primygtinai prašo gyvūnų grandinėmis nerišti ir laikyti juos palaidus aptvertose ribose arba jiems tinkamai įrengtuose voljeruose.
Laikymas savo žemės valdose
Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Tokiu atveju, matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis nei 8 cm skersmens pločio ženklas su įspėjamuoju užrašu. Rekomenduojama prie žemės valdos vartų įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
Papildomos laikymo lauke sąlygos
Kai kuriose savivaldybėse numatomos papildomos laikymo lauke sąlygos. Bendrai tariant, lauke laikomi gyvūnai privalo būti apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų, draudžiama lauke palikti ekstremaliomis karščio ir šalčio sąlygomis.