Apsilankė kavinėje, kurioje katė visada yra teisi: vilniečiai joms atleidžia visas išdaigas, tačiau vieno nepasimoko

Prieš jūsų akis – katės, anksčiau gyvenusios kačių prieglaudoje. Jau aštuonerius metus jos „dirba“ kačių kavinėje „Cat Cafe“. Tačiau kavinės sumanytojas Romas Žvirblis kates mieliau vadina ne kolegėmis, o šeimos narėmis. Laidoje „Duok leteną“ su juo pakalbėjome apie tai, kaip sekėsi išsirinkti kates kavinei, kokias išdaigas jos mėgsta krėsti ir kodėl čia visuomet teisus ne klientas, o katė.

Planavo dalinti beglobes kates, tačiau persigalvojo: tai buvo neįmanoma

Apsilankai kavinėje, kurioje gyvena beglobės katės, išsirenki labiausiai patikusią murklę ir priglaudi ją gyventi savo namuose. Kol kačių kavinės dar nebuvo, R. Žvirblio mintyse toks konceptas atrodė labai patrauklus. Tačiau kai kačių kavinė išties pradėjo veikti, verslininkas suprato, kad su katėmis skirtis nenori.

„Iš pradžių galvojome, kad bus toks konceptas – populiarinsime prieglaudas. Tai reiškia, kad mes paimame iš prieglaudos katinėlį, jį socializuojame. Tuomet ateina žmonės ir įsimyli kurį nors vieną katiną. Po kokio dešimto ar penkiolikto karto, žmogus ateitų ir pasakytų – aš jau noriu jį pasiimti namo. Bet greitai su savo komanda ir šeimos nariais susidraugavome. Kaip dabar gali atiduoti draugą? Neįmanoma“, – sako R. Žvirblis.

Kačių kavinės įkūrėjas prisimena, kad gyvūnų prieglaudos neiškart noriai atidavė kates verslui. Todėl verslininkas turėjo įtikinti prieglaudas, kad paimti gyvūnai ir vėl neatsidurs gatvėje, o jais bus atsakingai rūpinamasi.

„Galvojome, kad bus labai lengva gauti kates iš prieglaudų. Mes nuvažiuosime ir sakysime – duokite mums ir mes išsidalinsime, kiek mes norime. Tačiau susidūrėme su labai atsakingu gyvūnų prieglaudų požiūriu ir supratome, kad katės bet kam ir bet kaip nedalinamos. Vis dėlto, žmones turi patikrinti ir įsitikinti, kad, paėmus gyvūną, jis vėl neatsidurs gatvėje“, – prieglaudų požiūrį prisimena R. Žvirblis.

Taip kavinė, kurioje buvo ketinama dovanoti kates iš prieglaudų, tapo kavine, kuri edukuoja žmones apie atsakingą gyvūno auginimą. Juk sprendimas priimti augintinį į savo šeimą turi būti gerai apgalvotas.

Anot kačių kavinės įkūrėjo, čia lankytojai ne tik mėgaujasi kačių draugija, bet ir apmąsto, kad gyvūnas nėra daiktas – jis turi jausmus, gali jausti stresą, susirgti, iškrėsti išdaigą ar pridaryti nuostolių, o su tuo reikia susitaikyti.

Gyvūnai pasirinkti neatsitiktinai: kavinėje suderinti skirtingi charakteriai

Kačių kavinė pradėjo veikti gavusi kates iš trijų prieglaudų. Gyvūnai pasirinkti neatsitiktinai – prieglaudų darbuotojai padėjo verslui atsirinkti, kurioms katėms gyvenimas tokioje kavinėje būtų priimtinesnis.

„Jos buvo atrinktos pagal charakterį. Pirmiausia, kad nebijotų kitų katinų ir nesipeštų su kitais katinais, draugautų. Kitas apsektas – kad nebijotų žmonių, nes visokių prieglaudose tų katyčių yra. Yra labai gražių, nuostabių, bet jos arba pykstasi tarpusavyje, arba bijo žmonių, triukšmo ir panašiai“, – sako R. Žvirblis.

Kačių kavinės įkūrėjas pripažįsta – prireikė laiko, kad katės priprastų prie naujos aplinkos. Tačiau šiandien kavinėje lyg namuose jaučiasi ir taikiai sugyvena skirtingų charakterių katės.

„Kiekvienos katės charakteris skirtingas. Vienos iškart puikiai priima žmogų, glaudžiasi. Kitoms reikėjo nemažai laiko, kol priprato. Mes nežinome jų istorijų – kai kurios patyrė traumų, deja, nuo žmonių rankų. Tai jos dabar prisibijo žmonių. Ir dabar kai kurioms katytėms nereikia glostymo. Jos nevengia žmogaus, bet būti nešiojamos ant rankų nenori. O yra ir tokių, kurias tik glostyk“, – šypsosi R. Žvirblis.

Kačių kavinėje visuomet teisus ne lankytojas, o katė

Kačių kavinės sumanytojas pasakoja, kad keturkojams skiriama subalansuota mityba, todėl lankytojų prašoma nemaitinti kačių maistu, skirtu žmonėms. Tačiau buvę ir tokių situacijų, kai katės pačios pasiimdavusios tai, ko imti joms nederėjo.

„Būna, sako, šiandien mano gimtadienis, aš noriu katiną tortu irgi pavaišinti. Tokių kuriozų būna. Bet mes maksimaliai bandome to išvengti ir manau pavyksta. Aišku, katė tai vis tiek medžiotojas, jam ne tiek, kiek iš alkanumo rūpi pavogti kažką iš lėkštės, kiek iš medžioklės sumetimų. Buvo, kad pavogė šakutę su makaronu ir bėgo per visą salę, ar tai pirštinę pavogė, tai dar kažką. Tai telefoną buvo nusinešę netgi, nes leido pats lankytojas mūsų. Telefonas atsidūrė tualeto patalpoje“, – kačių išdaigas prisimena R. Žvirblis.

Vis dėlto, kad ne tik lankytojams, bet ir katėms kavinėje būtų jauku, čia laikomasi tam tikrų taisyklių. Nors atrodo akivaizdu, kad miegančioms katėms tampyti ūsų nederėtų, kačių kavinės įkūrėjas pripažįsta, kad būna visko, o nesupratingų lankytojų elgesys nėra toleruojamas.

„Kates labiausiai erzina, kaip bebūtų, čia teisybė yra – maži vaikai. Nes maži vaikai natūraliai nekontroliuoja savo emocijų. Jie džiaugiasi, bet tai daro taip garsiai, kad katės išsigąsta. Vaikas nori jas pačiupinėti, patempti, bet jis per daug mažas, kad suprastų, jog tam katinukui gal skauda. Čia ne žaisliukas. Tenka perspėti tėvus, sakyti, kad galbūt katei taip nepatinka, gal bandykite su vaiku kalbėtis, drausminti, kad taip nedarytų“, – sako kačių kavinės sumanytojas.

Nors kituose restoranuose ir kavinėse dažnai vadovaujamasi taisykle, kad klientas – visuomet teisus, kačių kavinėje yra atvirkščiai. Čia visuomet teisi yra katė.

„Mes jau skleidžiame tą žinią ir nebijome kritikos, kad kažką galbūt diskriminuojame ar čia per griežtos taisyklės, kad čia kažkam neleidžiama daryti, ką jie nori daryti. Mes nebijome to ir iškart sakome – čia paskutinis žodis yra katės, o ne mūsų svečio“, – sako R. Žvirblis.

Daugiau įdomių istorijų apie augintinius ir patarimų apie jų priežiūrą – laidoje „Duok leteną“ šeštadieniais 9:30 val. per „Delfi TV“.

Visus laidų įrašus galite pamatyti čia.