Yra žinoma, kad kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, liūtai, gyvendami gamtoje, užmezga stiprius socialinius ryšius su savo gentainiais, todėl suprantama, kad likęs vienišas liūtukas mėgins susidraugauti su kokiu nors kitu gyvūnu.
Tarp gyvūnų, ypač augusių drauge, gali įsivyrauti „motinos ir vaiko“ santykiai, kai vienas imasi globoti kitą, šiam netekus savo tėvų. Nors ir kokios būtų tokių meilių santykių priežastys, tai verčia mus susimąstyti – o gal gyvūnai iš tiesų daug daugiau ir giliau jaučia, negu mes manome? Štai keletas neįprastų istorijų.
Juodoji labradorė Bela ir drambliukė Bablė. Drambliukė buvo išgelbėta Afrikoje, kai jos tėvus nužudė brakonieriai. Daugybė dramblių negailestingai žudomi dėl dramblio kaulo. Dabar Bablė gyvena rezervate Pietų Karolinoje. Čia dar visai mažytė buvo palikta ir juodoji labradorė, gražuolė Bela. 2007 Bablei buvo įrengtas baseinas, ir paaiškėjo, kad jos abi – dramblytė ir labradorė – dievina vandenį. Bela mėgsta plaukioti su Bable, žaisti kamuoliu su ja vandenyje. Abi draugužės kasdien prasimano įvairių vandens pramogų.
Žirafa Bea ir strutė Vilma. Tai – viena iš keisčiausių porelių. Abi susidraugavo, gyvendamos viename aptvare.
Šuo Tinis ir laukinis lapinas Sniferis. Tinis gyvena Norvegijos miškuose kartu su savo šeimininku, fotografu Torgeiru Berge. Kartą, abu eidami pasivaikščioti, sutiko lapiną, kurį praminė Sniferiu. Nepaisant to, kad šuo buvo prijaukintas prieš daugelį tūkstančių metų, ir gyveno visai kitose sąlygose, tarp Tinio ir Sniferio užsimezgė draugiški santykiai. Dabar šuns šeimininkas siekia, kad būtų uždrausta lapių medžioklė.
Ančiukas Denis ir labradoras Fredas. Ančiuko Denio motiną sudraskė lapė. Jį rado Fredas ir jo šeimininkas Džeremis. Dabar Fredas ir Denis – neatskiriami. Ančiukas – jau ne pirmas Fredo globotinis. Anksčiau šis šaunus šuo globojo elniuką.
Nuotrauka: Boredpanda.com
Višta Meble ir šuniukai. Nežinia, kodėl, tačiau ši višta labai susidomėjo šuniukais ir prižiūri juos, globia po savo sparnais, kai jų mama būna kur nors išėjusi.
Nuotrauka: Boredpanda.com
Vištytė Peni ir čichuachua Ru. Šie draugužiai gyvena ir auga kartu JAV. Jie kartu su savo šeimininke netgi vyksta į jos darbo vietą vienoje veterinarijos klinikoje, kur jais džiaugiasi lankytojai. Beje, jų dėmesys šiai neįprastai porelei labai padėjo šuniukui Ru– jo sužalotos abi priekinės letenėlės, kuriomis jis jau nebegali vaikščioti. Viena klinikos lankytoja taip susižavėjo šių draugužių porele, kad skyrė lėšų specialiam Ru vežimukui.
Daugybę tokių istorijų galima rasti Interneto erdvėse. O dabar papasakosiu tą, kurios liudininke buvau pati. Vieną dieną Utenos turguje įsigijau kalytę, maišytą pekinę. Nešina savo naująja drauge jau ėjau iš turgaus, kai išgirdau pokalbio nuotrupą: „... gal reikės nuskandinti? Kur aš ją dėsiu...“
Žiūriu – o gi krepšyje pati nuostabiausia katytė – siamukė, bet, matyt, taip pat maišyta. Akys – žydros, snukutis ir ausyčių galiukai – tamsūs, kailiukas – pilkas. Jau esu turėjusi reikalų su šios veislės katėmis ir man taip suspaudė širdį... Parkeliavo dėžėje abi: kalytė Tita ir katytė Nika. Ir ką jūs manote? Vos mėnesiu vyresnė Tita „įsidukrino“ Niką.
Kartą abi iškrėtė man pokštą. Išėjau į darbą ir po kiek laiko už kabineto durų išgirdau keistą krebždesį. Atidariau ir savo akimis netikiu: ant slenksčio Tita ir Nika. Man iki šiol taip ir liko paslaptis, kaip jos sugebėjo ištrūkti iš namų. Kaip sugebėjo nukeliauti keliomis gatvėmis ir įsigauti į pastatą? Kaip surado mane trečiame aukšte? Teko abi drauges parnešti namo. Juk vienai buvo tik 4, o kitai – 3 mėnesiai... Augdamos kartu, jos niekada nesipyko. Tita perėmė kai kuriuos Nikos įpročius – ji išmoko rąžytis kaip katė, ir daro tai iki šiol, jau 12 metų.
Mokslininkai, tiriantys žmonių tarpusavio santykius, nustatė, kad bendraujant su maloniu jums žmogumi, išsiskiria gerokai daugiau hormono oksitocino. Buvo nuspręsta atlikti nedidelį eksperimentą ir su gyvūnais. Bandymas buvo atliktas vienoje Arkanzaso valstijos gyvūnų prieglaudoje. Buvo atrinkti du vienas su kitu draugaujantys gyvūnai: šuniukas ir ožiukas. Iš pradžių buvo paimti kraujo mėginiai iš kiekvieno gyvūno, kai jie buvo atskirai. Po to gyvūnai žaidė kartu keliolika minučių, ir vėl buvo paimti mėginiai. Rezultatai pranoko lūkesčius: šuniuko oksitocino norma buvo išaugusi 48 procentais, o ožiuko – net 210 procentų.
Mokslininkai teigia, kad tokį padidėjimą galima stebėti tik pas įsimylėjusius žmones. Žinoma, šioje srityje reikia platesnių tyrimų, kurie, neabejoju, mums atskleis daug naujo apie gyvūnijos pasaulį.
Žymiausias gyvūnų tyrėjas Č.Darvinas teigė, kad ta gyvūnų emocinė išraiška, kuri yra jiems naudinga, gali būti perduodama palikuonims; dar jis teigė, kad emocinė išraiška gali būti reikalinga gyvūno nervinei energijai išlieti, o taip pat ji gali būti tiesiog priešinga naudingai išraiškai. Paprasčiausias šuns uodegos vizginimas gali labai daug ką reikšti. Daugybė šiais laikais atliktų mokslinių tyrimų įrodo, kad netgi žiurkės gali išreikšti savo jausmus. Manoma kad tai geba netgi paukščiai ir bitės. Todėl negalima paneigti to, kad gyvūnai gali mylėti vienas kitą.
LETENA.LT REKOMENDUOJA: