Šunelis stengiasi būti kuo arčiau šeimininkų
Jaunas šuo greitai išmoko pagrindinių komandų, tačiau porą nustebino neįprasta gyvūno savybė, pastebėta nuo pat pirmųjų jų gyvenimo drauge dienų – šunelis itin mėgo apsikabinimus ir nuolat stengdavosi būti kaip įmanoma arčiau šeimininkų.
„Visada ir visur jį vežamės, net ir į draugų vakarėlius. Tai ne tas šuo, kurį galima palikti vieną – tada jam būna labai liūdna. Kai grįžtame iš darbo, jis vizgina uodegą ir dreba iš laimės, o vienu metu pradėjo lipti priekinėmis letenėlėmis mums ant pečių. Taip prasidėjo mūsų apsikabinimai“, – prisimena Eglė.
Netrukus Bruno norėjo apkabinti šeimininkus ne tik tada, kai jie grįždavo iš darbo, bet ir kitose situacijose, pavyzdžiui, visiems ilsintis ant sofos. Šiandien poros augintinis visada nori prisiglausti, padėti galvą jiems ant pečių, pilvo, apglėbti su letena ir kitaip jausti šeimininkų artumą.
„Jis puikiai sutaria ir su žmonėmis, ir su kitais gyvūnais. Tiesa, apsikabinti mėgsta tik su mumis – nesu mačiusi, kad jis bandytų tai daryti su kitais žmonėmis. Bruno patogiausia apkabinti mano vyrą, nes jam atsiklaupus jie būna vienodo ūgio, o aš esu mažesnė“, – juokiasi Eglė.
Moteris pastebi, kad jos vyras ir augintinis šiuo atžvilgiu yra labai panašūs.
„Kai miegu, man nepatinka, kai kas nors prie manęs liečiasi ar apsikabina. Mane tai erzina ir jei šuo taip elgiasi, jį nustumiu, kad galėčiau ramiai miegoti. Tuo metu mano vyras, priešingai nei aš, miegodamas mėgsta ką nors apsikabinti, prisiglausti. Todėl juokiuosi, kad jie yra vienas kitam skirti“, – sako ji.
Tokiu elgesiu gyvūnas siekia trokštamo dėmesio
Vis dėlto, toks šuns noras prisiglausti nėra įprastas ir dažnai sutinkamas. Jei šuo uždeda savo priekinę koją ar leteną ant kito šuns nugaros, tai simbolizuoja dominavimą, ne draugystę. Šuo genetiškai užprogramuotas apkabinimą laikyti jūsų dominavimo ženklu. Kai kurių veislių šunys gali pajusti grėsmę, išsigąsti ar tiesiog stačiai nepakęsti apkabinimo.
Šunų mokyklos „Urban dog“ vadovė ir trenerė Agnė Jazukevičiūtė mano, kad šiuo atveju gyvūnas apsikabinimu siekia gauti tai, ko nori labiausiai – dėmesio.
„Bruno elgesys yra visiškai normalus. Visi šunys yra skirtingi, pavyzdžiui, buliukai yra ypač lipšnūs ir artimo kontakto norintys šunys. Šunys vis dar lieka šunimis ir žmonėmis netampa“, – teigia A. Jazukevičiūtė.
Šunų trenerė įsitikinusi, kad tokį Bruno elgesį paaiškinti paprasta – šunelis taip sulaukia daug šeimininkų dėmesio ir būna glostomas. Tiesa, apsikabinimu to ji nevadintų.
„Nesistebiu, kad šunelis ant pečių užšoka pats. Tik čia nereikia suprasti tiesiogiai. Šuo neapsikabina žmogaus tam, kad apsikabintų, o tiesiog užšokęs gauna dėmesio“, – aiškina A. Jazukevičiūtė.