„Augintinis namuose įneša daug naujų vėjų. Su džiaugsmu, įsigijus augintinį, atsiranda ir pareigos, kurių iki šiol nebuvo. Taigi, prieš nusprendžiant, kas taps nauju šeimos nariu ar net nariais, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į vaiko amžių. Kol vaikas mažas, geriau rinktis „pasyvesnius“ augintinius: žuvytės akvariume, paukščiukai, jūrų kiaulytės ar vėžliukai“, – sako A. Stasiūnienė.
Tokio „pasyvaus“ gyvūno atsiradimas padės vaikui palaipsniui susipažinti su gyvūnais jį stebint ir padedant tėvams juo pasirūpinti. „Vaikas turi suprasti, kad gyvūnas nėra žaisliukas, o su juo riekia išmokti tinkamai elgtis – jo neužgauti ir netyčia nesužeisti. Iš pradžių vaikas galės stebėti savo augintinį, vėliau padės tėvams įberti pašaro, sutvarkyti guolį ar išplauti narvelį“, – sako Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė.
Kai vaikas jau paaugęs, galima pagalvoti ir apie judresnio augintinio – kačiuko ar šuniuko – atsiradimą namuose, tačiau tėveliai turėtų nepamiršti, kad didžioji rūpesčių dalis dėl bėgiojančio po namus keturkojo bus jų. „Visgi žaidimai su kačiuku ar šuniuku džiaugsmo suteikia ne tik vaikams, bet ir tėvams, o pasivaikščiojimai su šuneliu gamtoje gali būti puiki priežastis visai šeimai leisti laiką kartu gryname ore“, – pastebi A. Stasiūnienė.
Augintinio buvimas namuose ugdo daug vaiko gebėjimų ir įgūdžių. Paskatintas tėvelių, augantis žmogutis mokosi tvarkos ir disciplinos, nes būtina valyti kraiko dėžutes, laiku išvesti į lauką. Didėja ir atsakomybės jausmas, nes augintinį reikia laiku pašerti ir nepalikti vieno lauke. „Vaikai dažnai dabar laiką leidžia prie kompiuterio, o turint augintinį yra priversti būti su augintiniu lauke ir žaisti su juo. Taip gerinama ir šeimininko, ir augintinio viso kūno fizinė ir psichologinė būklė. Keturkojo buvimas stiprina ir vaiko pasitikėjimą savimi, jam lengviau susirasti draugų“, – augintinio buvimo namuose privalumus vardina A. Stasiūnienė. Pastebėta, kad rizika susirgti astma ir įvairiomis alergijomis yra gerokai mažesnė jei vaikai turi keturkojį draugą.
Veislinis ar neveislinis
„Atsakymo ir į šį klausimą vieno nėra, nes jeigu šuo ir su kilmės dokumentais, tačiau yra neprižiūrimas, netinkamai auklėjamas ar nedresuojamas, tai tikėtina, kad su laiku jis gali tapti prieglaudos gyventoju“, – sako kasmet apie tūkstančiu benamių gyvūnų pasirūpinanti A. Stasiūnienė.
Renkantis augintinį iš veislyno, reikėtų pasidomėti veislės charakterio savybėmis, privalumais, poreikiais ir trūkumais, o tada, įvertinus visas savo galimybes, nuspręsti – veislinis ar neveislinis, kurį galima pasiimti iš prieglaudos. „Būna, žmonės galvoja, jog prieglaudų gyventojai turi elgesio sutrikimų, yra agresyvūs. Aš gi sakyčiau, kad bet koks netinkamas gyvūno elgesys – netinkamo elgesio su juo pasekmė. Visas problemas įmanoma išspręsti jį dresuojant ir skiriant pakankamai laiko“, – sako A. Stasiūnienė.
Jeigu nusprendėte pasiimti augintinį iš prieglaudos, A. Stasiūnienė pataria nebijoti pasidomėti gyvūno sveikata. „Kiekvienas keturkojis, patekęs į prieglaudą, yra apžiūrimas veterinarijos gydytojo, nukirminamas, skiepijamas. Jeigu gyvūnas serga, jis gydomas, nes nenorime ligų plitimo. Pasiimantys gyvūnus yra informuojami apie gyvūnų būklę ir amžių, mes ir patys pasidomime, kokiomis sąlygomis gyvens būsimas jūsų šeimos narys“, – teigia Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė. Nepamirškime, kad gyvūnai yra silpnesni už mus ir jiems būtina nuolatinė priežiūra bei globa, todėl priimkime naują šeimos narį tik gerai apsvarstę ir pasvėrę savo galimybes. Auginkite atsakingai!