Vandenį reikėtų keisti 2-3 kartus per dieną

Pasak „PetCity Klaipėda“ klinikoje dirbančios veterinarijos gydytojos Monikos Klumbytės, rekomenduojama augintinio suvartojamo vandens norma priklauso nuo jo svorio: „Tiek šunims, tiek katėms per parą reikėtų išlakti 40-60 ml/kg vandens. Na, pavyzdžiui, 4 kilogramus sverianti katė turėtų išlakti iki 240 ml skysčių per parą (tai atitinka vieną stiklinę). Tačiau išlakamo vandens kiekis dažnai priklauso ir nuo augintinio fizinio aktyvumo, charakterio savybių bei bendrosios sveikatos: vienomis ligomis sergantys gyvūnai gali lakti ženkliai didesnį kiekį vandens, o kitomis – nepakankamai.“

Pranešime žiniasklaidai gydytoja priduria, kad vanduo keturkojui turi būti pasiekiamas visada, be to, itin svarbu reguliariai jį pakeisti: „Vanduo augintiniui turi būti pasiekiamas nuolat. Vandenį reikia keisti 2-3 kartus dienoje, būtinas ir dubenėlio švaros palaikymas. Tai ypač svarbu vasarą, kadangi stovintis vanduo dažnai užsiteršia, gali parūgti, jame ima daugintis bakterijos.“

Gydytoja nerekomenduoja leisti augintiniui lakti iš vandens telkinių

Karštą vasaros dieną dažnas šeimininkas veža savo keturkojį atsivėsinti prie ežero ar jūros, tačiau veterinarijos gydytoja perspėja, jog lakti iš tokių vandens telkinių augintiniams negalima.
Monika Klumbytė

„Nerekomenduojama leisti lakti nei ežerų, nei jūrų, upių ar pelkių vandens. Visi gamtoje randami vandenys turi tam tikrą užterštumo lygį, kurių patekimas į organizmą gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus, pilvo skausmą, o ūmiais atvejais – apsinuodijimą, vėmimą, viduriavimą. Kalbant apie jūros vandenį, jis yra labai druskingas. Druska, patekusi į organizmą, ištraukia turimą vandenį ir sutrikdo elektrolitų balansą, todėl prasideda dehidratacija, gyvūnas gali imti vemti, viduriuoti“, – pažymi veterinarijos gydytoja M. Klumbytė.

Būtent dėl šios priežasties, gydytoja rekomenduoja turėti specialias, augintiniams pritaikytas gertuves, kurios leis aprūpinti gyvūną vandeniu, kad ir kur bebūtumėte:

„Parduotuvėse gyvūnų augintojai gali įsigyti įvairių specializuotų gertuvių su indeliais, guminių kompaktiškų išlankstomų dubenėlių, kurie neužims daug vietos išvykus ir leis lengvai bei praktiškai užtikrinti augintinio vandens poreikius.“

Ką daryti, jeigu augintinis atsisako lakti vandenį?

Iš šeimininkų lūpų neretai girdimas nusiskundimas – gyvūnas laka per mažai vandens. Kaip teigia gydytoja, šis nusiskundimas dažnas kačių augintojų tarpe: „Katės linkusios lakti mažiau vandens, todėl į pagalbą pasitelkiamos papildomos priemonės – fontanėliai, namuose paliekamos stiklinės su vandeniu, iš kurių katėms įdomiau lakti žaidimo forma.“

Tuo tarpu šunims palaikyti skysčių balansą organizme gali padėti natūralūs sultiniai. „Yra nemažai augintinių, kurie laka mažiau vandens dėl įvairių priežasčių, todėl sultinys yra puiki alternatyva skysčių sulakimui didinti, tinkantis tiek sveikiems, tiek sergantiems keturkojams“, – pažymi gydytoja.

Tiesa, pasak M. Klumbytės, mažas vandens suvartojimas gali rodyti ir tam tikras sveikatos problemas:

„Jeigu augintinis staiga ėmė lakti mažiau, nesidomi vandeniu, reikėtų sunerimti, nes sumažėjusį vandens sulakimą dažnai lydi ir suprastėjęs apetitas, pasikeitusi gyvūno elgsena. Mažiau lakti linkę vyresni, dantų problemų turintys, įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantys keturkojai.“

Pasak PetCity Klaipėda klinikos gydytojos, ir pernelyg didelis suvartojamo vandens kiekis gali signalizuoti, jog augintinis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų:

„Daugiau lakti augintiniai linkę karštuoju sezonu, gaunantys didesnį fizinį krūvį, sergantys įvairiomis ligomis – diabetu, inkstų, kepenų, endokrininės sistemos ligomis ir pan. Kai kuriais atvejais šunims pasireiškia psichogeninė polipsidija – padidintas vandens lakimas dėl elgsenos, nervų sistemos sutrikimų. Siekiant išsiaiškinti priežastį, būtina nuodugniai įvertinti gyvūno būklę, prireikus, atlikti išsamius kraujo tyrimus ir kitą būtiną diagnostiką.“

Kaip pasireiškia dehidratacija?

Mažas suvartojamo vandens kiekis gali nulemti augintinio dehidrataciją. Veterinarijos gydytoja M. Klumbytė dalinasi jos požymiais:

• Pastebimas sumažėjęs odos elastingumas
• Suprastėjęs apetitas
• Burnos gleivinės išsausėjimas
• Pastebimos lipnios, tąsios seilės
• Intensyvus lekavimas
• Vėmimas, viduriavimas
• Įkritusios, apsiblaususios akys
• Sutrikusi koordinacija bei kūno mobilumas

Tad pastebėjus, jog augintiniui pasireiškė bent vienas iš šių simptomų, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į veterinarijos kliniką.