Šunys vėsinasi lekuodami bei per pėdutes
Pranešime žiniasklaidai veterinarijos gydytoja pasakoja, kad keturkojai, priešingai nei žmonės, neturi prakaito liaukų, todėl esant karštiems orams jų organizmas vėsinasi kiek kitais būdais: lekuojant (tai intensyvus kvėpavimas iškišus liežuvį) bei per pėdutės.
„Nepatarčiau augintinių vedžioti įkaitusiu asfaltu: tai gali būti pavojinga ne tik dėl atsivėsinimo mechanizmo, bet ir dėl pėdučių nudegimų. Jeigu visgi nusprendžiama gyvūną vestis į lauką karštomis vasaros dienomis, jam turi būti užtikrintas prieinamumas prie pavėsio ir geriamo vandens. Be to, karštomis dienomis pasivaikščiojimai turėtų būti trumpesni.“
Taip pat pašnekovė rekomenduoja nepervertinti keturkojo galimybių ir fizine veikla (aktyviu sportu, dresūra, žaidimais) užsiimti tik anksti ryte arba leidžiantis saulei vakare. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kur paliekate savo keturkojį.
„Jokiu būdu negalima palikti augintinio automobilyje, net jeigu lauke ir neatrodo karšta, pavyzdžiui, lauko temperatūrai esant 20℃, automobilyje bus apie 32℃ ir gyvūnas gali perkaisti“, – priduria veterinarijos gydytoja G. Pociūtė-Pipirienė.
Kai kurios veislės yra linkusios perkaisti greičiau
G. Pociūtės-Pipirienės teigimu, ne visi šunys yra linkę vienodai reaguoti į karštą oro temperatūrą, o šeimininkams ji pataria ypač akylai stebėti brachicefalinių veislių (plokščiasnukių) keturkojus.
„Yra išskirtos veislės, kurioms kyla didesnė riziką perkaisti: čiau-čiau, anglų buldogai, prancūzų buldogai, bordo dogai, greihaundai, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, mopsai, auksaspalviai retriveriai, anglų springerspanieliai“, – pažymi veterinarijos gydytoja.
Katės nuo perkaitimo kenčia rečiau
Veterinarijos gydytoja pastebi, kad katės kur kas rečiau nei šunys atvyksta į veterinarijos kliniką dėl perkaitimo:
„Viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad jos rečiau būna lauke ar tuo labiau yra paliekamos automobilyje. Be to, katės yra nepaprastai protingi gyvūnai, kurios pačios pasirūpina savo termoreguliacija ir sugeba save atsivėsinti pačiais įvairiausiais būdais: tausodamos savo energiją, gulėdamos ant vėsių paviršių, dažniau ir intensyviau save prausdamos, lakdamos daugiau vandens. Vertėtų pridurti ir tai, kad katės kailis turi izoliacinių savybių, kurios padeda geriau reguliuoti kūno temperatūrą.“
Perkaitimo požymiai ir kaip reikėtų elgtis šeimininkams?
Kaip teigia veterinarijos gydytoja, šuns perkaitimą gali signalizuoti šie požymiai: lekavimas, kuris vis intensyvėja ir pereina į labai garsų, „triukšmingą“ kvėpavimą, vėmimas, viduriavimas, nesiorientavimas aplinkoje, sutrikusi koordinacija, taip pat gyvūnas gali pasidaryti neramus, susijaudinęs, gali atsirasti seilėtekis, liežuvis bei gleivinės pasidaryti raudonos. Be to, pasitaiko, jog perkaitusius gyvūnus ištinka kolapsas arba traukuliai.
Tad jeigu pastebėjote bent vieną iš šių požymių, veterinarijos gydytoja G. Pociūtė-Pipirienė rekomenduoja nedelsiant imtis tam tikrų veiksmų.
„Visų pirma, reikėtų pamatuoti gyvūno temperatūrą su elektroniniu termometru: jeigu stebima aukštesnė nei 39,4 ℃ temperatūra, galima įtarti perkaitimą. Tokiu atveju, patarčiau suvilgyti rankšluostį vėsiu vandeniu ir dėti prie pilvo, pėdų, galvos – kartoti šį procesą. Dėl ledo naudojimo vyrauja įvairios nuomonės, tačiau neturint nieko kito po ranka, jį naudoti galima. Visgi tiesioginio kontakto su gyvūnu neturėtų būti, tad reikėtų jį įvynioti į kokį nors audeklą ar rankšluostį.
Jeigu laiką leidžiate gamtoje, galima gyvūną vėsinti prausiant vandens telkinyje, tačiau jokiu būdu vanduo negali būti ledinis – jis turėtų būti vėsus. Taip pat rekomenduoju esant galimybei išvesti gyvūną į vėsesnę patalpą, taip pat galima naudoti ventiliatorių (vėjelį, feną). Jeigu atlikus nurodytus veiksmus per 15 minučių augintinio kūno temperatūra nenukrenta iki 39,4℃, vertėtų skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką“, – teigia veterinarijos gydytoja G. Pociūtė-Pipirienė.
Ji priduria, kad perkaitimo galima išvengti naudojant tam tikras profilaktines priemones, kurias galima rasti gyvūnų prekių parduotuvėse: „Tarp keturkojų šeimininkų itin mėgstami yra šaldantys kilimėliai, antkakliai, įvairūs žaislai, į kuriuos galima pripildyti vandens ir jį užšaldyti, taip pat populiarėja ir specialiai gyvūnams pritaikyti baseinai.“
Karštomis dienomis augintiniui saugiausia vėsiuose namuose
Pasak veterinarijos gydytojos, esant dideliems karščiams gyvūnui namuose yra saugu, tačiau svarbiausia, kad jis turėtų kur pasislėpti, atsivėsinti.
„Pavyzdžiui, turėtų galimybę atsigulti tamsoje, saulės nepasiektoje vietoje, be to, augintiniui visuomet turi būti prieinamas geriamas vanduo, patalpos būti gerai ventiliuojamos.“
Keliauti prie jūros spiginant saulei veterinarijos gydytoja nerekomenduoja, tačiau jeigu vis dėl to gyvūnas imamas kartu į paplūdimį, reikėtų vengti fizinio krūvio, užtikrinti augintiniui pavėsį ir vėsų vandenį lakimui, taip pat poilsiaujant pajūryje pasitarnauja ir šaldantys žaislai.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, jog vykstant kartu su augintiniu automobiliu, šeimininkai turėtų žvelgti į tai itin atsakingai.
„Sustojus net ir trumpam laikui jokiu būdu negalima augintinio palikti automobilyje, nes, kaip ir minėjau, jeigu lauke temperatūra 20℃, automobilyje ji gali siekti net 32℃, o tokia temperatūra yra pavojinga augintiniui. Važiuojant su augintiniu mašina būtina, kad oras būtų nuolat ventiliuojamas, mašina neįkaistų. Taip pat patariu kelionėse naudoti šaldančius kilimėlius bei reguliariai pasiūlyti keturkojui palakti vandens“, – rekomendacijomis dalinasi gydytoja G. Pociūtė-Pipirienė.
Pašnekovė įspėja, kad kuriais atvejais perkaitimas gali baigtis labai liūdnai.
„Tai gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą, virškinamojo trakto sutrikimus, neurologinius reiškinius, kurie gali iššaukti krešumo sutrikimus ar net ir augintinio mirtį.“