Kompanijos „Purina“ komandą Aurelijos ir Andriaus namuose pasitinka net 7 šunų amsėjimas ir draugiškas čepsėjimas. Jų namuose iš tiesų nestinga džiaugsmo – australų aviganių veislyno „Skraidančios ausytės“ įkūrėjai džiaugiasi pirmąja mažylių vada. Prieš trejus metus poros namuose apsigyvenusi aviganė Kuba atsivedė net šešis šuniukus. Aurelija visą gyvenimą augo su šunimis, o jos vyrui Andriui Kuba yra pirmasis keturkojis augintinis. Nepaisydami įvairios patirties, ilgų diskusijų ir paieškų abu prisipažįsta, kad išsirinkę būtent australų aviganį tikrai neapsiriko.
„Ilgai ieškojome protingo šuns, su kuriuo vyras namuose galėtų užsiimti, kuris greit paklustų. Australų aviganiai yra penkti pagal protingumą, jie labai prisirišę prie žmonių ir juos galima lengvai dresuoti. Svarstę trejus metus galiausiai nusprendėme jį įsigyti. Pasižiūrėti Kubos į veislyną atvažiavome tą pačią dieną, kai ji tik atsimerkė", - pasakojo moteris.
Prieš trejus metus australų aviganių bei informacijos apie šią veislę buvo mažai. Pora ilgą laiką važiuodavo į parodas, bendraudavo su veisėjais, o patys, įsigiję šunį, nusprendė, kad nori pagerinti šios veislės šunų fizines bei charakterio savybes.
„Šiuo metu esame vieninteliai, kurie Amerikoje užsakė genetinius visos vados tyrimus, pavyzdžiui, paveldimos kataraktos tyrimas. Tai ypač svarbu veisiant skirtingų genų nešiotojų šunis ir, mūsų nuomone, svarbių bei būtinų tyrimų yra ne vienas. Mums šunų veisimas ir auginimas nėra žaidimas. Reikia tiek apie savo šunis, tiek apie veislę žinoti viską", - kalba pora.
Aurelija pasakoja, kad tokie užsienyje atliekami tyrimai yra brangūs, bet užtikrina, kad žmogus, įsigijęs šuniuką, jau žinos visą išsamią informaciją apie jį. Moteris pastebi, kad dalis žmonių šunį įsigyja vertindami tik išvaizdą, o tai nėra gerai, nes su šunimi gyventi reikės daug metų, jis taps šeimos nariu, tad renkantis keturkojį draugą būtina sužinoti visą įmanomą informaciją, atsižvelgti į šunelio temperamentą bei charakterio savybes.
„Australų aviganiai – pakankamai nauja veislė, išvesta 18 a. pabaigoje – 19 a. pradžioje. Ilgai apie šiuos šunis nieko nežinota, nes juos augino tik indėnai, kurie šunis dėl jų akių vadino „sielų šunimis“. Tik vėliau jie buvo pradėti plačiau naudoti ganymui. Dar vienas įdomus faktas – šie šunys nieko bendro su Australija neturi. Jie išveisti Amerikoje, o australų aviganiais pavadinti, nes jie ganė iš Australijos atvežtus galvijus", - istoriją prisiminė pašnekovai.
Neretai šios veislės šuniukai gimsta be uodegos, nes jos anksčiau buvo kerpamos, kad galvijai negalėtų pagriebti. Australų aviganiai taip pat labai pakantūs skausmui. Pasitaikydavo atvejų, kai ūkininkas nė nesuprasdavo, jog šunį skausmingai sužeidė galvijas, nes jis neinkščia ar kitaip neišduoda kenčiamo skausmo. Vidutiniškai veislinių šuniukų su dokumentais bei būtinais tyrimais kaina – 700–1200 Eur.
„Jie gali būti dviejų ar trijų spalvų, margi. Akys gali būti rudos, mėlynos arba šuo gali turėti skirtingų spalvų akis, būna, kad viena akis kelių spalvų. Jie tikrai yra mistiniai šunys. Dažnai juos žmonės renkasi dėl grožio, nežinodami, kad tai be galo energingi šunys, kuriems reikia skirti labai daug laiko. Kol kas Lietuvoje šios veislės šunų oficialiai registruota tik apie 290. Taip pat prieš renkantis tokį šunį būtina suprasti, kad jis labai šeriasi, jį reikės atsakingai ir intensyviai socializuoti ir daug su juo judėti", - aiškina šeimininkai.
Aurelija pasakoja, kad daugelis australų aviganių augintojų labai atsargiai kitiems siūlo įsigyti šią veislę, nors ji turi begalę privalumų – jie tinkami auginti šeimoje, su jais galima užsiimti „agility“ sportu, jie gali bėgti šalia užsiimant sportu, puikiai ganyti avis ūkyje. Šie šunys taip pat tinka kaip sargai – nepuola, bet, įleidę į savo teritoriją svetimą žmogų, jo neišleis.
Vienas iš kompanijos „Purina“ socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ tikslų – padėti būsimiems šunų augintojams kuo daugiau sužinoti informacijos apie gyvūnų elgseną, tad kas itin svarbu auginant australų aviganius?
„Jie sunkiai prisileidžia naujus žmones, todėl svarbu nuo mažens šuniukus socializuoti. Po dvejų metų nuolatinio darbo su Kuba pasiekėme, kad pasiimta kartu į kavinę ji ramiai šalia miega. Iš pradžių buvo akimirkų, kai nesinorėjo eiti su ja visur kartu, mokyti, leisti laiko prie važiuojančių traukinių, aerodrome ir pan., bet tai buvo būtina. Dabar mūsų šunį laiko pavyzdžiu, kurį galima visur vežtis ir neturėti problemų. Kubos mažylius nuo mažens pratiname prie keistų garsų, pvz., garsiai paleidžiame audros garsus, didmiesčio šurmulio įrašus, šunų lojimą", - kalba pašnekovai.
Australų aviganiai labai prisiriša prie šeimininko, tad jiems sunku nuo jo atsiskirti ilgesniam laikui. Dėl šios priežasties Aurelija su Andriumi linkę visur keliauti su Kuba – tiek mašina, tiek lėktuvu. Dažniausiai šios veislės šunys būna draugiški katėms ir mielai su jomis dūksta, taip pat sutaria su vaikais. Aurelija pasakoja, kad problemų gali kilti nebent tada, jei šeimoje atsiranda naujagimis, tada aviganiai gali perdėtai sargauti, ginti vaiką nuo tėvų arba atvirkščiai. Tad reikia nusiteikti, kad tokia situacija reikalaus papildomo darbo ir pastangų.
„Tobulas šeimininkas šiam šuniui – šeima, kuri turi ir gali skirti daug laiko. Būna, žmonės skambina ir sako, kad nori šuns namams. Bet su australų aviganiu reikia vien ryte po valandą pasivaikščioti. Be to, šuo ne tik turi eiti šalia, bet reikia jam ir pagalį pamėtyti, padūkti, pašokinėti, nes jam turi būti įdomu. Jie yra labai imlūs, todėl nuo mažų dienų reikia išnaudoti jų intelektą, mokyti triukų, dresuoti", - sakė Aurelija.
Baigdama pasakojimą apie aviganius Aurelija prisimena dar vieną pusiau rimtą juoką – Kuba moteriai padėjo atsikratyti ne vieno nereikalingo kilogramo, nes nuolatinis judėjimas ir bėgiojimas su šunimi tapo puikia sporto forma.
Užsakymo nr.: PT_73393036