Pilkieji ruoniai yra ne tik labai įdomūs, bet ir labai naudingi gyvūnai Baltijos jūros ekosistemai. Medžiodami ir maitindamiesi žuvimi, jie ne tik reguliuoja žuvies populiaciją jūroje, bet ir aprūpina maistinėmis medžiagomis smulkesnius organizmus.
Ruonių populiaciją veikia klimato kaita
Deja, pastaraisiais dešimtmečiais fiksuojamas itin spartus pilkųjų ruonių nykimas. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus vyr. biologės Lauros Lupeikaitės-Kuncienės, tokia situacija susiklostė dėl sparčiai besikeičiančio klimato.
„Dėl vis sparčiau šylančio klimato jūroje nebėra ledo ir ruonės yra priverstos jauniklius vesti dar žmogaus neurbanizuotose salelėse. Dėl mažo jų dydžio susidaro itin didelės mažylių koncentracijos, kyla konfliktai, epidemijos bei jauniklių neprimaitinimas. Pavasarį ruonės pradeda palikti savo mažylius, tačiau kai kurie mažyliai yra per silpni gyventi savarankiškai ir iš žmogaus nepaliestų salelių yra srovių atnešami iki mūsų pakrančių“, – pasakoja biologė.
Pasak jos, prie ruoniukų populiacijos mažėjimo prisideda ir žmogus, kadangi žuvis yra pagrindinis ruoniukų maistas, tačiau dėl žmogaus veiklos Baltijos jūroje yra išnaikinta daugiau nei 80 proc. žuvies resursų. Dėl šios priežasties ruoniams nebeužtenka maisto užsiauginti storo riebalinio sluoksnio ir motinos nebegali savo pienu išmaitinti mažylių.
Šią vasarą išgydyti ruoniukai džiaugiasi namais
Skiriama parama suteikia galimybę gydyti nusilpusius ir sužeistus jauniklius, kita dalis – skiriama specialiems siųstuvams įsigyti, kurie leidžia stebėti ruoniukų elgseną juos išgydžius ir paleidus atgal į Baltijos jūrą. L. Lupeikaitės-Kuncienės teigimu, šią vasarą atgal į jūrą grįžo dar 19 sveikų ruoniukų.
„Praėjus beveik mėnesiui po reabilituotų ruoniukų paleidimo, džiaugiamės, kad visi siųstuvai sėkmingai veikia ir galime stebėti, kaip kiekvienam mažyliui sekasi adaptuotis gamtoje. Naujausi duomenys rodo, kad didesnė dalis mažylių jau yra toli nuo Lietuvos krantų. Visi jie demonstruoja nardymo elgseną, tad panašu, kad tyrinėdami aplinką bando susirasti sau maisto. Keletą ruoniukų vis dar matome ties Lietuvos krantais, tačiau tikimės, kad ir šie greitai prisijungs prie natūraliai gamtoje esančių ruonių kolonijų“, – sako L. Lupeikaite-Kuncienė.
Ji priduria, kad ankstesnių metų siųstuvai rodė panašius rezultatus – dalis ruonių itin greitai nutolo nuo Lietuvos krantų, kita dalis – šiek tiek užtruko: „Šalia Lietuvos krantų neturime pastovios laukinių ruonių kolonijos, o po vieną jiems išgyventi itin sunku, todėl tikimės, kad ir šiais metais reabilituoti ruoniukai čia nepasiliks.“
Prisidėti gali kiekvienas
Prisidėti prie ruoniukų išgelbėjimo gali kiekvienas – ne tik sąmoningai apsiperkant ir mažinant suvartojamo plastiko kiekį, bet ir įsigyjant specialius iniciatyvos „Duok ruoniukui penkis“ pirkinių maišelius.
„Kiekvieną kartą, kai pirkėjas prekybos tinkle įsigyja specialų daugkartinį pirkinių maišelį „Duok ruoniukui penkis“, 0,05 euro skiriame Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūrų gyvūnų reabilitacijos veiklai. Per trejus iniciatyvos metus surinkome daugiau nei 180 tūkst. eurų. Toks klientų dosnumas padėjo išgydyti daugiau nei 70 ruoniukų ir paleisti juos ten, kur jiems ir vieta – atgal į jūrą“, – sako „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
Įsigyti specialų maišelį pirkėjai gali visose 74 parduotuvės 28 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose ir Molėtuose.