Benamės katės plūsta į kiemus: prieglaudos jau sausakimšos, ieškoti pagalbos – beviltiška

Vis dažniau kiemuose šmirinėjant benamėms katėms, susirūpinę gyventojai atakuoja prieglaudas skambučiais. Tačiau dažnas po tokio skambučio lieka it musę kandęs – perpildytos prieglaudos padėti negali, o nesterilizuoti gyvūnai vieną po kitos ir toliau sėkmingai veda naujas kačiukų vadas. Šįkart domimės, ką daryti ir kur kreiptis, kai prieglaudos padėti jau nebegali. Panašu, jog kai kuriais atvejais atsakomybę belieka prisiimti patiems.

Kačių daugėja, o prisikviesti pagalbos – beviltiška

Per metus viena beglobė katė gali atsivesti 2–3 kačiukų vadas, o kiekviena iš jų įprastai sudaro apie 4 kačiukus. Yra paskaičiuota, kad vienos nesterilizuotos katės gyvenimas, skaičiuojant ir jos tuometinių palikuonių aktyvumą, gali reikšti šimtus ar net tūkstančius į pasaulį paleistų murkiančių gyvybių.

Jei nesiimama jokių priemonių, šie gyvūnai pasmerkti laukiniam gyvenimui. Labiausiai tikėtina, kad absoliuti dauguma šių gyvūnų savo šeimininko niekada ir nesulauks, nes žmogus dažniau dairosi veislinio, socializuoto gyvūno, o sulaukėjusi katė kelia mažiau pasitikėjimo ir nėra tokia draugiška. Grįžtant prie beglobių kačių dauginimosi matematikos, turbūt akivaizdu ir tai, kad prieglaudos tokiems skaičiams tiesiog nėra pasiruošusios.

Kad augantis benamių ir sulaukėjusių kačių skaičius gyvenvietėse netaptų problema, akcentuojama šių gyvūnų sterilizavimo būtinybė. Daugybėje šalių tam vykdoma „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ programa, kuriai kasmet kiekviena savivaldybė gali skirti dalį biudžeto lėšų. Deja, Lietuvoje į šios problemos sprendimą įsitraukia ne visos savivaldybės.

Naujoms, rudeninėms kačiukų vadoms pasipylus skirtinguose šalies kraštuose, neabejingi gyventojai ėmė aktyviau ieškoti prieglaudų, savivaldybių ar net žiniasklaidos pagalbos. Ir dažnas, norėdamas gero gyvūnams, nustemba vėl ir vėl atsimušęs į sieną ir išgirdęs, kad niekas padėti negali.

Tokioje situacijoje atsidūrė ir Vilniaus rajone, Stankų kaime pas artimuosius dažnai atvykstanti Viktorija. Moteris piktinasi, kad problema bado akis jau metus laiko, o prisišaukti pagalbos per visą šį laikotarpį buvę beviltiška. Kreipdamasi į žurnalistus, ji klausia: ar kas nors iš tiesų atsakingas už tai, kad problema būtų sprendžiama, ar katės ir toliau dauginsis, kol visi bus užsiėmę?

„Viskas prasidėjo nuo 2 kačių, ir jau metus laiko stebim, kad iš kažkur jų vis daugiau ir daugiau atsiranda. Šiandien pro mūsų kiemą prabėga jau apie 10 beglobių kačių. Kaimynai irgi nesužavėti šia situacija, bet kiek skambiname – niekas padėti negali“, – skundžiasi moteris.

Siūlo kreiptis į seniūniją, kurioje gyvūnas pastebėtas

Apie tai, kaip šiandien šalyje sprendžiama benamių kačių problema ir ar visose gyvenvietėse esant poreikiui pagalba gali būti suteikta, paklausėme Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, atsakingos už veterinarinę kontrolę visoje šalies teritorijoje.

Tačiau tarnybos atstovai savo pateiktame atsakyme ragina kreiptis į savivaldybių administracijų atstovus, argumentuodami, kad nustatyti gyvūnų laikymo taisykles konkrečios savivaldybės gyvenamosiose vietovėse, organizuoti bešeimininkių gyvūnų skaičiaus mažinimo priemones ir, jeigu būtina, suteikti laikinąją globą, yra savivaldybių administracijų kompetencija.

Savo ruožtu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Ilona Legonovič aiškina, kad gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse nustato Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės.

Anot jos, bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veikla, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikina globa, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimas savininkams ir dalyvavimas gyvūnų globos organizacijų rengiamuose bešeimininkių kačių kastravimo programose savivaldybėje įgyvendinami Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Gyvūnų laikymo aprašo nustatyta tvarka.

„Seniūnijos, susiduriančios su bešeimininkiais gyvūnais, pirmiausiai įsitikina, ar gyvūnas iš tiesų neturi šeimininkų, ir tik tuomet kreipiasi į įmonę, kuri užtikrina beglobių gyvūnų gaudymą bendro naudojimo teritorijose bei laikiną jų globą. Vilniaus rajono savivaldybės teritoriją aptarnauja UAB „Nuaras“, – aiškina I. Legonovič.

Gyventojams radus bešeimininkį gyvūną, reikėtų pranešti atitinkamai seniūnijai, kurios teritorijoje rastas gyvūnas, arba nuvežti jį į veterinarinį patvirtinimą turinčius gyvūnų globos namus. Sąrašas skelbiamas ČIA.

„Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai bei seniūnijų darbuotojai vykdo prevencines priemones, nuolat bendrauja su augintinių šeimininkais, primena apie pareigas, bendruosius gyvūnų laikymo reikalavimus ir draudžiamus veiksmus bei perspėja apie gręsiančią atsakomybę nesilaikant Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių. Už šių taisyklių pažeidimus asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė“, – įspėja I. Leganovič.

Perpildytos prieglaudos primena, kad beglobiai gyvūnai – visų atsakomybė

Aptikę beglobius gyvūnus, įprastai gyventojai pirmiausia skuba kreiptis pagalbos į gyvūnų prieglaudas. Šios tokių skambučių sulaukia kasdien, o kartais nepageidaujamus gyvūnus aptinka paliktus tiesiog prie savo durų. Tačiau šiuo metu prieglaudos benamių kačių niekaip nebesutalpina, o tai patvirtina ir „Lesės“ gyvūnų globos Vilniuje komunikacijos vadovė Diana Makarovaitė

„Kačių turime daugiau, nei galime turėti, nei esame pasiruošę priimti. Prieglauda užkišta, virš 60 kačių turime. Visi savanoriai, kurie globoja kates namuose, turi pilnus namus taip pat“, – situaciją laidoje „Delfi rytas“ komentavo D. Makarovaitė.

Anot jos, neabejingi gyventojai dėl benamių kačių kreipiasi vis daugiau ir daugiau, tačiau situacija visose šalies prieglaudose šiandien yra panaši, ir tenka apgailestauti, jog dažnu atveju padėti gyvūnams jau nebėra galimybių. Į pagalbos prašančius skambučius prieglaudos šiandien reaguoja siūlydamos kačiukus pagloboti, sterilizuoti ir naujų namų ieškoti patiems gyventojams, arba kreiptis į kitas prieglaudas.

„Ruduo – kačiukų vedimo metas. Jie buvo atvesti anksčiau, tačiau dabar jau pradėjo landžioti ir šliaužioti į dienos šviesą iš visokių kampų. Vaikščiodami žmonės jų pamato vis daugiau ir nori rastus gyvūnus atiduoti. Kažko stebuklingo neįvyko – galbūt buvo sulėtėję sterilizacijų projektai, nes juos dažniausiai prieglaudos vykdo iš savo lėšų. O gyvūnus išlaikyti ir karantino metu reikia, tai liko mažiau pinigų projektams, ir jos mažiau sterilizuojamos“, – apie tai, kodėl šiuo metu dažniau kreipiamasi dėl beglobių kačių, kalba D. Makarovaitė.

Anot jos, benamių kačių problemos spręsti nepadeda ir tai, kad žmonės vis dar yra linkę dažniau rinktis veislinius gyvūnus, savo augintinių nesterilizuoja, leidžia jiems laisvai lakstyti, palieka likimo valiai. Be to, jei į prieglaudą patekę maži kačiukai laiku neranda šeimininkų ir užauga, daugeliu atvejų prieglaudoje jie praleidžia ir visą likusį savo gyvenimą.

„Pastaruoju metu susidūrėme su keletu rimtesnių atvejų, kai žmonės tiesiog ateina ir bruka tau į rankas dėžę su kačiukais – pavyzdžiui, savanoriui, kuris neturi nei galimybių priimti tą kačiuką, nei gali juo pasirūpinti. Arba žmonės skambina ir grasina, kad gyvūną paliks, ir mes liksime kalti už tai, kad jis, likęs gatvėje, sušals. Tai visada kviečiu pamatyti, kad tas gyvūnas yra ne tik prieglaudos atsakomybė – ji yra mūsų visų vienodai“, – pabrėžia ji.