Dažnas nežino, kad tarnybiniai šunys pareigūnus lydi ne tik darbe: jie mato tai, ko žmogus nepastebi

Policijoje dirbantys tarnybiniai šunys yra nepakeičiami ieškant dingusių žmonių, sprogmenų, narkotinių medžiagų. Kaip tampama tarnybiniu šunimi, kaip atrodo keturkojo pareigūno darbo diena ir ką jis veikia po darbų? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome laidoje „Duok leteną“.

Sekti pėdsakus ir rasti dingusį žmogų šuo išmoksta per metus laiko

Policijos kinologinės veiklos skyriaus viršininkas Arūnas Petrošius sako, kad tarnybai skiriamas šuo turi atitikti daug reikalavimų, kurie yra reglamentuoti. Būsimą tarnybinį šuniuką testuoja mažiausiai du valdybos pareigūnai, kurie įvertina keturkojo galimybes dirbti pareigūnu.

„Pagrindiniai kriterijai yra šuns sveikata ir šuns socializacija – tai būtų reakcija į žmones, į šunis. Šuo turi adekvačiai elgtis, neturi būti perdėto streso, šuo turi norėti bendrauti. Taip pat yra tikrinama, kaip šuo reaguoja į įvairias dangas, aukščius, kaip į garsą reaguoja. Taip pat yra testuojamas ir šuns gebėjimas priimti sprendimus, medžioklės instinktas, atkaklumas, savarankiškumas“, – vardija A. Petrošius.

Įvertinus šiuos kriterijus, pareigūnai pateikia išvadą, ar šuo yra tinkamas atlikti tarnybą. Tik patvirtinus, kad šuo yra tinkamas, pradedami jo mokymai tarnybai pagal vieną iš 9 skirtingų programų. Mokymų metu mokomi tiek šunys, tiek su jais dirbsiantys pareigūnai.

„Pagrindinio rengimo programoje šuniukai yra išmokomi pagrindinių funkcijų, kurias turi atlikti. Tai – kvapo sekimas pėdsakų taku, žmogaus paieška, daikto paieška, asmens sulaikymas ir šuns valdymas. Tai yra baziniai dalykai, kuriuos šuo išmoksta kažkur per metus laiko. Yra tęstiniai mokymai, 10 savaičių, jie suskirstyti etapais. Per metus laiko ir šuo yra paruošiamas, ir pareigūnas.

Tuomet, po pertraukos, šuo vėl gali siekti toliau specializacijos – tai būtų lavonų ir jų dalių paieška, narkotinių ir psichotropinių medžiagų paieška arba sprogmenų paieška. Bet tiktai vieną specializaciją šuo gali turėti“, – mokymų eigą nupasakoja A. Petrošius.

Su policijos pareigūnais – ne tik darbo metu, bet ir po jo

Dauguma tarnybinių šunų gyvena kartu su policijos pareigūnais, su kuriais kartu ir dirba. Policijos kinologinės veiklos skyriaus viršininkas pažymi, kad pastaraisiais metais požiūris į tarnybinį šunį ir jo gyvenimo sąlygas labai pasikeitė.

„99 proc. šuniukų gyvena kartu su šeimininkais. Žinoma, šuo gali būti laikomas tiek voljere, tiek kambaryje. Požiūris į šunį, kai jis laikomas tiktais voljere, o, baisiausia, kai pririštas prie grandinės – tai tikrai jau pas mus labai labai seniai to nebėra. Dar tik pradėjus dirbti, palaipsniui buvo tai išgyvendinama. Ir, kaip minėjau, visi šunys gyvena kaip šeimos nariai. 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę jie yra kartu su savo šeimininku“, – sako A. Petrošius.

Anot jo, policijos pareigūnai su savo tarnybiniais šunimis dažniausiai dirba reagavimo padaliniuose, 12 valandų pamainomis. Taigi, tarnybinis šuo išdirba lygiai tokią pačią darbo dieną, kaip ir jo šeimininkas.

„O kiek kartų jam (pareigūnui – „Delfi“) reikia naudoti tarnybinį šunį, tai, vėlgi, situacija situacijai nelygi. Gali būti, kad tu per pamainą nesureaguosi nė karto, o, gali būti, kad visas 12 valandų naudosi tarnybinį šunį ir turėsi kad ir 10 iškvietimų. Žinoma, jeigu trūksta tarnybinių šunų, galima pasitelkti kitą pareigūną, pakelti nedirbantį arba pasitelkti iš kitos apskrities. Kitaip tariant, 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę Lietuvoje užtikrinamas tarnybinio šuns panaudojimas“, – sako A. Petrošius.

Šunys – nepakeičiami: jie užuodžia tai, ko mes nematome

Dažniausiai šalia policijos pareigūnų matome belgų ir vokiečių aviganius. Pasak policijos kinologinės veiklos skyriaus viršininko, būtent šios veislės turi geriausiai išreikštas savybes, reikalingas policijos pareigūnams priskiriamose užduotyse.

„Evoliucijoje iš kartos į kartą persiduoda genai. Žmogus formavo tiesiog šunį, koks jam yra reikalingas. Dėl to ir naudojame tarnybines veisles – belgų aviganius ir vokiečių aviganius. Jie labiausiai geba tai padaryti. Tarkime, medžioklinės veislės, kinkinių šunys ar dekoratyviniai šunys – jų kita paskirtis yra. Jie kitai paskirčiai buvo iš kartos į kartą atrenkami“, – teigia A. Petrošius.

Policijos darbe šunys yra tiesiog nepakeičiami, nes jie turi gerai išvystytą uoslę. Nors daugybė kitų gyvūnų taip pat pasižymi jautria uosle, sėkmingai bendradarbiauti žmogus gali tik su šunimi, kuris ne tik noriai mokosi, bet ir puikiai dirba.

„Žmogaus pagrindinė juslė yra rega, o šuns pagrindinė juslė yra uoslė. Didžiąją dalį aplinkos jis vertina uoslės pagalba. Tarkime, mes atvažiuojame į kažkokį tai mišką, skverą ar parką, kur dingo žmogus. Mes galime praeiti pro šalį ir jo nepastebėti, o šuo pajunta ir suranda, nes jis visiškai kita jusle vadovaujasi. Ir apskritai, visi kiti dalykai – tų pačių narkotinių medžiagų paieška. Vėlgi, gali būti narkotinės medžiagos taip paslėptos, kad tu nematysi, o šuo uoslės pagalba gali identifikuoti, iš kur sklinda kvapas“, – sako A. Petrošius.

Daugiau įdomių istorijų apie augintinius ir patarimų apie jų priežiūrą – laidoje „Duok leteną“ šeštadieniais 9:30 val. per „Delfi TV“.

Visus laidų įrašus galite pamatyti čia.