Šuniui, be abejo, jeigu tie drabužiai yra tinkami ir perkami ne su tikslu puošti keturkojį tarsi kokią lėlę. Atvėsus orams išties reikėtų pasirūpinti kai kurių keturkojų savijauta ir juos aprengti.
Rūbai šunims reikalingi visiems?
Jokių drabužių nereikia voljeruose gyvenantiems šunims, nes jie ištisus metus būdami lauke užsigrūdina, užsiaugina riebalinį sluoksnį, kuris apsaugo nuo peršalimo.
Paskaičiuota, kad šuo nepaisant oro sąlygų, kiekvieną dieną lauke turėtų būti bent du kartus per dieną po dvi valandas (viso 4 valandas), kad jo organizmas prisitaikytų prie atmosferos sąlygų ir nešaltų atėjus darganotiems, šaltiems orams. Vis dėlto daugelis šunų gyvena butuose, arba namuose, į lauką išeina trumpam, miega lovoje (neretai ir po apklotu) ir yra nepasiruošę šaltajam sezonui: šalčiui, darganai, kiaurai veriančiam vėjui.
Šuo nemoka pasiskųsti, kad jam šalta. Dažniausiai jis dreba (dar būdamas lauke arba sugrįžęs iš lauko) ir tai rodo, kad jam yra per šalta, tačiau šuo ilgainiui pripranta prie diskomforto ir gali nedrebėti, o procesai jo organizme vyksta ir toliau. Po kelerių metų gali išryškėti problemos dėl skydliaukės, inkstų ir pan, nes ląstelėse ir audiniuose vykstantys biocheminiai procesai labai priklauso nuo kūno temperatūros. Nuo jos priklauso ir širdies, raumenų darbas, nervų sistemos funkcionavimas. Štai todėl ir reikia rengti tuos šunis, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia šiltuose namuose. Nepriklausomai nuo jų veislės, kilmės, poplaukio ar dydžio.
Drabužiai šunims – tik patogūs
Ir vis dėlto šunims nereikia stilingų drabužių su raukiniais ar kitokiais „pagražinimais“. Tokių reikia jų snobams šeimininkams, kurie negali į gatvę išeiti neprisiderinę savo ir augintinio aprangos. Šuns rūbai turi būti patogūs, tarkime neperšlampamos liemenės (dengiančios tik šuns korpusą), pasiūtos iš kokybiškų audinių. Nespaudžiančios, nevaržančios judesių.
Prie drabužių augintinį reiktų pratinti po truputį, kad išmoktų su jais jaustis laisvai, kitaip tariant tarsi be jų. Tik tada, kai išmoks gerai jaustis, laisvai judėti su korpusą dengiančiu drabužiu, galima pagalvoti apie kombinezonus.
Batai šunims (net ir „kišeniniam nykštukui“) nėra reikalingi. Išskyrus kinkinių šunis, kurie bėgdami per apledėjusį sniegą susižeidžia pėdas. Kraujagyslės šuns pėdoje yra išsidėliojusios labai arti viena kitos, todėl iš jų šiluma labai greitai patenka į kitas kraujagysles ir sušildo vėsesnį kraują. Kadangi pėdutėse kraujo kaita vyksta greitai, net ir esant labai žemai oro temperatūrai, šuns pėdos išlieka šiltos.
Kada reikalingi rūbai šunims?
Jeigu su neaprengtu šunimi išeinate į lauką darganotą, vėjuotą arba šaltą dieną, neleiskite augintiniui gulėti ant žemės ar ramiai stovėti (kol kalbatės su drauge). Neaprengtas šuo turėtų būti išvedamas trumpam arba aktyviai judėti (bėgioti paskui kamuolį, su kitais šunimis, bėgti prie dviračio ar pan), tuomet jis nesušals.
Kada dar rengti šunį:
Jeigu rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį vežėte augintinį šiltame automobilyje ir planuojate palikti jį kurį laiką mašinoje. Jeigu jums nesant automobilis atvės, aprenkite augintinį, kad nesušaltų jūsų laukdamas. Nepamirškite praverti lango, kad šuo turėtų kuo kvėpuoti.
Darganotu oru galite aprengti ilgaplaukį šunį, ypač, jeigu planuojate jį rodyti parodose. Permirkusį, purviną kailį dažnai reikia plauti, šukuoti (net ir pešant nes lauke susivelia), o tai kenkia kailio kokybei.
Jeigu šuo neseniai sirgo, nusilpęs jo imunitetas taip pat šaltuoju metų laiku jį aprenkite, kad dar labiau nealintų savo imuninės sistemos.