Kaunietė Lina su vyru prieš dešimtmetį nusprendė įsigyti mažą šunį, kurį galėtų auginti bute. Porai tiek savo išvaizda, tiek charakteriu labiausiai patiko taksų veislės šunys, tad netrukus namuose apsigyveno Maksas. Lina su vyru buvo nusprendusi jį įsigyti be dokumentų, bet netrukus pastebėjo, kad šunelis, turėjęs užaugti nykštukiniu taksu, tapo gana dideliu takso mišrūnu. Maksas jau dešimt metų gyvena poros namuose ir yra visavertis šeimos narys, bet Lina daugiau niekada nesiryžtų įsigyti veislinio augintinio be dokumentų.
„Mus apgavo. Kai pirkome Maksą, sakė, kad jis yra 3 mėnesių, nors iš tikrųjų nebuvo nė mėnesio. Visą laiką šunelis turėjo sveikatos, socializacijos bėdų, jo charakteris yra specifinis, ūmesnis. Šiandien manau ir kitiems rekomenduoju šunelį pasiimti iš prieglaudos arba, jei jau norima veislinio, geriau kreiptis į patikimus ir oficialius veislynus.“
Kompanija „Purina“ ypač daug dėmesio skiria atsakingam gyvūnų auginimui. Linos ir jos vyro patirtis rodo, kad šeima, nusprendusi įsigyti naują šeimos narį, turi tvirtai sutarti dėl pagrindinių dalykų, galinčių tapti iššūkiais ateityje. Moteris pasakoja, kad dėl pirmo šuns auginimo su vyru sutarė greitai, o dėl taksų veislės Džojos reikėjo labiau pasistengti. Vyras manė, kad du šunys namuose sukels daugiau problemų ir rūpesčių, bet netrukus pora įsitikino, kad iš esmės niekas nepasikeitė, o šunys tarpusavyje gerai sutaria, neliūdi palikti vieni namuose.
„Šunys įneša gyvybės į namus. Auginant Maksą ir Džoją, pasikeitė dienos ritmas, vasarą daugiau laiko praleidžiame lauke: einame į mišką, važinėjamės dviračiais kartu su augintiniais. Džoja – labai prisirišusi prie mūsų, tad ji sunkiai ištveria, jei ilgesnį laiką tenka būti be mūsų. Todėl nusprendėme šiais metais rengti kelionę po Europą su nameliu ant ratų kartu su šunimis.“
Atsiradus namuose Džojai Lina atrado ir naują hobį – dalyvavimą su augintine šunų parodose. „Purinos“ atstovams moteris prasitaria, kad visada svajojo užsiimti šia veikla, visada stebėdavo, kaip taksai dalyvauja pasirodymuose. Dabar ši veikla yra smagi Linos ir Džojos laisvalaikio pramoga.
„Būna Džojai visokių dienų – kartais išėjusi į ringą ji būna be nuotaikos, bet paprastai viskas būna gerai. Taip pat jai labai patinka dūkti su kitais taksais. Dresūros pamokos – dar viena veikla, kuria užsiimame kartu. Irgi smagu – aktyvi veikla, kiti šunys.“
Moteris pasakoja, kad Maksas jau oficialiai yra tapęs senjoru, labiau triukšmauja, tarsi pabumba ant aplinkinių, o Džoja dar labai išdykusi, aktyvi, bet amžiaus skirtumas neturi įtakos šunų bendravimui – jie kartu ir dūksta, ir miega šalia susirangę.
„Yra toks klasikinis ir tradicinis jų abiejų elgesys. Kai grįžtu namo, šunys visada iš visų kampų suneša žaislus ir ragina juos mėtyti tai vienam, tai kitam. Taip pat jie kartais tampa sąmokslininkais. Pavyzdžiui, pernai per Kalėdas pavakarieniavę nuėjome nuo stalo ir netrukus pasigedome šunų. Galiausiai atsisukusi pamačiau, kad Maksas atsistojęs ant kėdės kandžioja antį ir meta Džojai po stalu, kad ji ėstų.“
Pokalbio pabaigoje Lina pataria, kad sprendimą įsigyti šunį be išimties turi priimti visa šeima kartu. Net tokie paprasti dalykai kaip daugiau triukšmo ar gyvūno plaukai vieniems nesudaro didelių problemų, o kitiems gali sukelti diskomfortą. Taip pat planuojantiems įsigyti augintinį iškart verta pasvarstyti, ar bus artimoje aplinkoje žmonių, kurie galės šeimos nariu pasirūpinti išvykus, kad ir trumpų atostogų.