„Norėjau ko nors egzotiško ir taip namuose atsirado Pukis“, – laikydama ant delno pūkuotą padarą pasakoja Svalios progimnazijos aštuntokė.
Nors jau dabar voras – bauginančio dydžio, pasirodo, jis tik 4–6 mėnesių ir dar augs. Suaugę paukštėdos gali būti iki 15 cm, t. y. – suaugusio žmogaus delno dydžio.
„Nežinome, ar čia patelė, ar patinas. Pastarieji būna šiek tiek mažesni. Palankiomis sąlygomis jie išgyvena iki dešimties metų.“
Raudonieji Meksikos paukštėdos laisvėje gyvena Belize, Gvatemaloje, Salvadore, Hondūre, Meksikoje. Natūralioje aplinkoje jie rausia gilius, kartais net dviejų metrų gilumo urvus. Minta ant žemės gyvenančiais nariuotakojais ir mažais stuburiniais gyvūnais.
„Jų priežiūra nėra sudėtinga, svarbu užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas – šilumą ir drėgmę, nes tai tropinių kraštų gyvūnas. Dienomis jis tupi ant terariume padėtų akmenų ar laipo po šakas. Naktį – kasa urvą ir medžioja tarakonus, kuriuos kas antrą dieną įleidžiame į terariumą.“
Saulė ištiesia ranką ir tarantulas pamažu perlipa ant šių eilučių autoriaus delno. Milžiniškas kūnas, ilgos nariuotos kojos mano galvoje akimirksniu pažadina visų matytų siaubo filmų bei naktimis sapnuotų košmarų siužetus. Ir kartu… kelia nuostabą. Voro kojytės švelnios, tad prisilietimas prie odos – maloniai kutenantis. Aksominiais plaukeliais padengtas gyvio kūnas atrodo… meiliai jaukus (niekuomet negalvojau, kad tokius žodžius rašysiu apie didžiulį vorą!).
„Jei jį suerzinsite – gali paleisti šerelius, kurie sudirgins odą. Jų įkandimas taip pat nėra pavojingas, nebent būtumėte alergiškas.“
O kaip į egzotinį augintinį reaguoja Saulės draugės?
„Vienoms patinka, ima ant rankų. O yra tokių, kurios, pamačiusios Pukį, sakė daugiau niekuomet neateisiančios į svečius“, – šypsosi pasvalietė.
Meksikietiško paukštėdos augintoja pasakoja, jog jis pakankamai greitai pripranta prie žmogaus ir ištiesus ranką užlipa ant delno.
„Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie juda lėtai, paukštėdos gali būti labai vikrūs. Kartą net nepastebėjau, kaip jis atsidūrė man ant kaklo. Paimti iš tokios vietos buvo sudėtinga, tad teko laukti, kol jam nusibos ir jis vėl atropos ant delno.“
Nori chameleono
Saulės mama Kristina Atstupėnienė – gyvūnams skirtų prekių parduotuvės „Zoo gama“ savininkė pasakojo, jog mintis apie tarantulą kilo dukrai.
„Aš labai norėjau, kad tai būtų chameleonas. Siunčiau nuotraukas, pasakojau, koks tai įdomus driežas, bet Saulė pasirinko paukštėdą. Ar man jis patinka? Aš jo nebijau, bet į rankas neimu“, – juokiasi pašnekovė.
Verslininkė mano, jog tai ne vienintelis toks gyvis mūsų rajone.
„Anksčiau teko sulaukti ne vieno prašymo atvežti tarantulų. Tuomet tokios galimybės nebuvo, bet dabar šių egzotiškų ir pakankamai nesunkiai auginamų padarų galima nusipirkti be problemų, tad esu tikra, jog Pasvalio krašte jų yra ir daugiau.“
Į „Zoo gamą“ užsuka ir dar egzotiškesnius gyvūnus auginantys klientai. Štai vienų pakruojiečių namuose auga gyvatės.
„Ten, kur gyvatės, ten ir žiurkės. Juk reikia kažkuo savo augintinius maitinti. Pas juos – žiurkės, pas mus – tarakonai. Taip ir gyvenam“, – kvatojasi Kristina.
O kaip namų šeimininkė reaguotų, jei Pukis pabėgtų iš terariumo?
„Man būtų baisiau, jei pabėgtų ne voras, o jo maistas – tarakonai (juokiasi). Kalbant rimtai, tai pabėgėlis ilgai neišgyventų. Tai tropinių kraštų gyvūnas, kuriam šilumos ir drėgmės trūkumas būtų pražūtingas.
Atstupėnų namuose, be Pukio, dar gyvena du jorkšyro terjerai, pudelis ir britų trumpaplaukis katinas. Kristina tikina, jog anksčiau ar vėliau augintinių būrį papildys ir chameleonas.
„Kai tik orai sušils – nusipirksiu. Jis bus tik mano vienos.“