Šunų augintojai puikiai žino, kad erkės jų gyvūną gali užkrėsti itin pavojinga liga – babezioze, tad renkasi, kaip saugoti savo augintinius – naudoti antkaklius, lašiukus ar tabletes. O saugoti būtina, nes šuns namo parneštos erkės gali įsisiurbti žmogui ir užkrėsti jį Laimo liga arba erkiniu encefalitu.
O šunį erkės dažniausiai užkrečia babezioze arba Laimo liga, nors atlikti tyrimai rodo, kad neaiškius neurologinius simptomus patiriantys šunys kraujyje turėjo ir erkinio encefalito žymenų.
„Babeziozė nuo erkės įsisiurbimo į gyvūną gali pasireikšti per dvi savaites. Tuo laiku reikia stebėti, ar šuo netapo vangus, nepakilo jo kūno temperatūra. Ją matuojame per išangę ir nesivadovaujame rodikliu „sausa / šlapia nosis“. Jei karštis daugiau nei 39 laipsniai, tai jau signalizuoja apie pakitusią gyvūno būklę. Taip pat ligai progresuojant gyvūno šlapimas tampa tamsus – yrant eritrocitams, iš jų į kraują patekęs hemoglobinas pašalinamas su šlapimu, todėl jo spalva pasikeičia nuo oranžinės iki tamsiai rudos. Visi šie simptomai signalizuoja, kad gyvūnui būtina skubi veterinarijos gydytojo pagalba, net jei nepastebėjote įsisiurbusios erkės“, – sako veterinarijos klinikų „Siaurio Šnauceris“ įkūrėjas, gydytojas veterinaras Vytautas Siaurys.
Anot specialisto, jei nepastebėjote erkės, tai nereiškia, kad jos nebuvo – erkė galėjo pasisotinti ir atsikabinti nuo gyvūno. O jei šuo ilgaplaukis ar tamsaus kailio, erkės tikrai galima ir nepastebėti, o va babezioze ar Laimo liga susirgti labai realu.
Net kraujo tyrimai klastingos ligos gali neparodyti
Šiuo metu, nors dar visai neseniai lauke buvo šaltuko bei sniego, vis daugiau šunų savininkų gyvūnams jau perka įvairias apsaugos nuo erkių priemones. Ir tai sveikintina, tačiau V. Siaurys pataria naudojamus lašiukus, antkaklį ar tabletes nuo parazitų vis keisti, kitaip tariant – neprisirišti prie vienos firmos, jas rotuoti, kad nesusidarytų parazitų imunitetas. „Jei, pavyzdžiui, naudojate lašus, po kurio juos pakeiskite į kitos firmos preparatus. Dar patarčiau vien lašiukais arba vien atkakliu neapsiriboti, geriau ir antkaklis, ir lašiukai. Bet jei naudojate tabletes, lašiukų nerekomenduočiau. Tada kaip papildoma apsaugos priemonė tiktų antkaklis ar atbaidantis purškalas“, – pataria veterinarijos gydytojas.
Jis pasakoja, kad anksčiau buvo labai aiškus erkių aktyvumo sezoniškumas – ruduo ir pavasaris. Dabar ši riba išsitrynė, tad augintinius būtina saugoti visuomet.
„Jau kovo pradžioje klinikoje turėjome mažą nuostabų šuniuką, kurio šeimininkai net nepagalvojo, kad spaudžiant šalčiui ir sniegui dar vis užklojus žemę jau gali pulti erkės. O šuniukas nebuvo niekaip apsaugotas ir užsikrėtė babezioze. Tai buvo kone valandų klausimas, net inkstų dializę atlikome, bet nepaisant visų pastangų jo išgelbėti nepavyko. Kitas atvejis, kai atvyko gražuolis haskis. Jo šeimininkai taip pat nepagalvojo, kad piktos ir alkanos erkės jau puola, tad tik pastebėję grėsmingus simptomus – gyvūno apatiją, pakilusią temperatūrą ir tamsų šlapimą, – atvyko pas mus.
Apžiūros klinikoje metu radome dvi erkes – vieną pats šeimininkas, kitą gydytojas, kažkuri jų ir užkrėtė šunį. Beje, paprasti kraujo tyrimai babeziozės neparodė, tad džiaugiuosi, kad būtent tokiems atvejams turime molekulinę laboratoriją, kurioje pavyzdžius tiriame ne tik mes, bet ir kolegos atsiunčia medžiagos tyrimams, nes ši laboratorija – gerokai tikslesnė. Būtent joje ir buvo nustatyta nieko gero nežadanti diagnozė – babeziozė, nedelsiant pradėtas gydymas, ir šuo visiškai pasveiko“, – pasakoja V. Siaurys.
Du skirtingi gyvūnai, ta pati liga, vienu atveju pasibaigusi tragiškai, kitu – beveik sėkmingai. Beveik, nes, anot veterinarijos gydytojo, babeziozė, net ir laiku pastebėta bei pagydyta, turi liekamųjų reiškinių – šunelio inkstai visam laikui liks silpnesni, tad geriausias gydymas vis dėlto yra prevencija.