Erkės taikosi į augintinius: yra apsaugos būdas, kurį veterinarai vadina stebuklu

Atšilus orui vis daugiau laiko norisi praleisti gamtoje – kartu su savimi vedamės ir savo mylimus augintinius. Deja, kol mėgaujamės gražiu oru, netoliese tykančios erkės mėgaujasi mūsų krauju. Šie maži parazitai pavojingi ne tik mums, bet ir mūsų keturkojams draugams – kaip apsaugoti šunis nuo erkių platinamų ligų?

Tik dalis erkių nešioja pavojingą užkratą

Jakovo veterinarijos klinikos direktorius Jakovas Šengautas tikina, jog ne visos erkės yra pavojingos – tik dalis jų nešioja įvairių susirgimų užkratą. Vis dėlto, niekada nepavyksta iškart sužinoti, ar į šuns odą įsikibusi erkė neplatina užkrato.

Anot jo, ypač pavojingas ir labiausiai Lietuvoje paplitęs erkių pernešamas susirgimas šunims yra babeziozė. Antras paplitęs susirgimas yra Laimo liga, kuria serga ne tik šunys, bet ir žmonės. Trečias susirgimas, dėl kurio baiminamasi nė kiek ne mažiau – erkinis encefalitas. Tiesa, erkė gali užkrėsti šunį tik tuo atveju, jeigu ji pati yra užkrėsta.

Veterinarijos gydytojas pastebi, jog kai kuriuose regionuose užsikrėtusių erkių kiekis yra žymiai didesnis nei kituose. „Labai didelis procentas erkių Vilniaus Vingio parke yra užkrėstos babezioze. O tam tikrose vietovėse užkrėstų erkių visai nėra, pavyzdžiui, jose neapsaugotas šuo nueina į mišką, nuo gyvūno šeimininkas nurenka 15 prikibusių erkių, tačiau grįžęs namo šuo taip ir nesuserga“, – aiškina J. Šengautas.

Sužinoti, ar augintiniui įkando erkė, galima tik jį apžiūrėjus – tai reikėtų daryti kaskart grįžus iš vietų, kuriose jos aptinkamos.

„Pamačius įsisiurbusią erkę, svarbu ją ištraukti kartu su galvute. Tam geriausia įsigyti specialų pincetą, kuris padeda suimti ją ne už kūno, o už galvutės. Ją reikėtų traukti lengvu sukamuoju judesiu – rekomenduojama sukti prieš laikrodžio rodyklę. Jei vis dėlto galvutė liko po oda, patepkite tą vietą briliantine žaluma arba jodu ir netrukus pats organizmas ją pašalins kaip svetimkūnį – liaudiškai kalbant, išpūliuos pati, kūnas išstums ją kaip kokią rakštį“, – tikina veterinarijos gydytojas.

Kraujo prisigėrusi erkė nukrenta ir pati, tačiau J. Šengautas teigia, jog to laukti nereikėtų. „Reikia ją ištraukti ir sunaikinti – sutrypti ar su žiebtuvėliu sudeginti, kad ji paskui nepridėtų kiaušinėlių. Atsakyti į klausimą, ar erkė buvo užkrato nešiotoja, yra labai sunku. Gyvūną reikia stebėti. Babeziozės inkubacinis laikotarpis trunka 2-3 savaites, Laimo ligos – apie mėnesį“, – skaičiuoja veterinarijos gydytojas.

Babeziozę veterinarijos gydytojas vadina epidemine liga, kurią erkės aktyviausiai platina nuo kovo pradžios iki birželio vidurio, po to šiek tiek aprimsta, o rugsėjo ir spalio mėnesiais vėl suaktyvėja ir užkrečia daugiau šunų.

Tabletės nuo erkių platinamų ligų dar nenuvylė

Kai kurie šunų šeimininkai nepasirūpina augintinio apsauga nuo erkių sukeliamų ligų ir susiduria su tragiškomis pasekmėmis. „Kartą ankstyvą pavasarį vienas Berno aviganis susirgo babezioze. Jo šeimininkai kreipėsi laiku, liga buvo diagnozuota ir sėkmingai išgydyta. Tada šuo gegužę vėl susirgo, nes šeimininkai nepadarė išvadų – jie nepradėjo saugoti jo nuo erkių. Labai gaila, tačiau šuo tąkart neišgyveno“, – apgailestauja pašnekovas.

O kaip apsaugoti savo augintinį nuo erkių sukeliamų susirgimų? Viena veiksmingiausių apsaugos priemonių nuo erkių sukeliamų ligų J. Šengautas įvardina tabletes. Šios tabletės veikia taip, jog įkandusi erkė gauna neurotoksino ir tuomet nesugeba išleisti savo seilių su infekcija. Nors po tablečių vartojimo ant šuns kūno galima rasti keletą erkių, augintinis nesuserga.

„Neturėjome nei vieno paciento, kuris būtų vartojęs tabletes ir susirgęs erkių platinama liga. Ją pakanka suvartoti kartą per 3 mėnesius ir nieko daugiau daryti nereikia. Seniai mums žinomi lašeliai, apykaklės, aerozoliai nebėra tokie veiksmingi, todėl juos geriausia kombinuoti, pavyzdžiui, uždėti augintiniui apykaklę ir dar užlašinti lašelių“, – pataria jis.

Veterinarijos gydytojo teigimu, tabletės yra efektyvesnės už kitas apsisaugojimo nuo erkių priemones todėl, nes rinkoje atsirado vos prieš du metus ir pasižymi naujomis veikliosiomis medžiagomis.

„Blogos jėgos taip pat nemiega – kai kurios infekcijos prisitaiko prie šiuolaikinės medicinos. Erkės irgi prisitaiko prie tų cheminių jėgų, kurių pagalba bandome su jomis kovoti. Lašeliuose ir apykaklėse esantys junginiai naudojami jau 20-30 metų ir matome, kad šios priemonės prieš 15 metų buvo kur kas veiksmingesnės. Erkės įgyja atsparumą tam tikroms cheminėms medžiagoms ir jos jų nebeveikia. Prieš porą metų pasirodė naujos tabletės su kitokiomis veikliosiomis medžiagomis. Šiandien tai labai efektyvu“, – aiškina J. Šengautas.

Viena apsaugos priemone pasitikėti negali

Šuns šeimininko Kęstučio augintinis taip pat spėjo išmėginti tablečių veiksmingumą. Vis dėlto, tai ne vienintelė apsaugos priemonė, kurią savo augintiniui skiria jo šeimininkas.

„Tam, kad erkė užkrėstų šunį kokia nors liga, turi praeiti tam tikras laiko tarpas. Kai šuo suvartoja tabletę, prie jo prikibusi erkė miršta greičiau, nei spėja jam pakenkti – tabletė numarina erkę, tačiau neapsaugo nuo jos prikibimo. Lakstantis šuo vis tiek prisirenka erkių, tada jas reikia išiminėt. Tai sukelia psichologinį diskomfortą, todėl papildomai naudoju purškalą. Etiketėje rašoma, kad užtenka kartą į savaitę nupurkšti, bet, aišku, jei šuo maudosi ar kur nors sušlampa, reikia purkšti dažniau“, – pastebi šuns šeimininkas.

Kęstučio augintiniui teko išmėginti ir kitas apsaugos nuo erkių sukeliamų ligų priemones, tačiau šeimininkas jomis liko nepatenkintas.

„Prieš tabletes naudojau specialų antkaklį, kuris visiškai neveikė. Absoliutus nulis – vieną vasarą pabandžiau uždėti jį šuniui, tačiau erkės ir toliau sėkmingai kando. Naudojau ir lašiukus, kurie pilami ant odos ir yra ilgesnio veikimo nei purškalas. Bėda ta, kad kaskart šuniui nusimaudžius lašinti reikėdavo iš naujo, o kartoti purškimą paprasčiau, nei kaskart naudoti lašus“, – aiškina jis.

Nors pastaruoju metu naudojamomis apsaugos priemonėmis Kęstutis yra patenkintas, jo neramina galimas tablečių poveikis šuns sveikatai.

„Man baisu, kad jos gali pakenkti šuns kepenims. Įsivaizduokite – suvalgote tokią tabletę, kuri dar 3 mėnesius žudo erkes viduje. Kūne kažkas tikrai lieka, bet veterinarai sako, kad šios priemonės žala ne didesnė nei purškalų ar lašiukų“, – sako šuns šeimininkas.

Neigiamo tablečių poveikio nepastebi

Tuo metu veterinarijos gydytojas Paulius Šėvelis patikina, jog nuo erkių sukeliamų ligų apsaugančias tabletes vartojantys sveiki šunys su jokiu nepageidaujamu ar sveikatai žalingu vaistų poveikiu nesusiduria.

„Jei gyvūnas nevalgo ir blogai jaučiasi, tikėtina, jog tabletė gali sukelti kokį nors šalutinį poveikį, tačiau kliniškai sveikiems šunims tikrai nėra ko bijoti, nes nėra nustatyta jokių specifinių poveikių. Tabletės veikia ne tik erkes, bet ir blusas, niežų erkutes ir yra efektyvios“, – teigia veterinarijos gydytojas.

P. Šėveliui dar neteko girdėti, jog tabletes vartojantis šuo būtų užsikrėtęs erkių platinamomis ligomis. „Tik žinau, kad medžiotojai buvo sugirdę šuniui tabletę, tačiau rado įsisiurbusią erkę. Laimei, ši šuns neužkrėtė. Vis dėlto, tabletės veiksmingumas nėra šimtaprocentinis. Ispanijoje jos pasirodė daug anksčiau, nei pas mus. Anksčiau pažįstami iš Ispanijos pasakojo, kokie jie patenkinti, o ypač dėl blusų, nes dėl karšto klimato jų Ispanijoje yra labai daug. Jau anksčiau žinojau apie tablečių poveikį“, – sako P. Šėvelis.

Veterinarijos gydytojas įsitikinęs, jog baimintis dėl tabletės poveikio kepenų funkcijai taip pat nereikėtų. „Žmonės įvairiuose forumuose prisiskaito melagingos informacijos. Vieni šeimininkai buvo kreipęsi į mus praėjus mėnesiui po tabletės vartojimo, nes prisiskaitė, jog tabletės kenkia kepenims. Atlikus kraujo tyrimus nieko neradome. Kiek tenka kalbėtis su kitais veterinarais, nei vienas iš jų nėra susidūręs su šalutiniais poveikiais sunkiose formose“, – teigia veterinarijos gydytojas.