- Naminės katės prijaukintos vėliau negu šunys. Jų elgesys labai panašus į kitų laukinių atstovų. Tai stebėtina – kartu gyvename harmoningai, tačiau jos vis viena išliko nepriklausomos.
- Kai vieno tyrimo metu naminių kačių stebėjimui buvo pasitelkti jų buvimo vietą fiksuojantys prietaisai, paaiškėjo įdomių dalykėlių. Nors dauguma rainųjų laikosi šalia namų, kai kurios mėgsta paturistauti žymiai toliau. Turbūt teko girdėti ir tai, kad kai kurios katės netgi geba „priklausyti“ keliems ūkiams.
- Mokslininkų nuomone, katės geriau reaguoja į moteris – pastarųjų balsas aukštesnis negu vyrų.
- Katės tamsoje mato 6 kartus geriau negu žmonės, jų rega naktį nesiskiria nuo matymo dieną. Jų akių vyzdžiai yra vertikalūs (vienintelių iš šiltakraujų gyvūnų).
- Kačių skonio pojūtis labai išlavintas. Jos skiria 4 skonius: rūgštų, kartų, saldų ir sūrų. Prie to paties jos daug geriau už šunis toleruoja rūgščius ir karčius produktus, dėl to dažniau apsinuodija.
- Kačių kailio spalva susijusi su jų elgesiu. Pvz., vėžlio kiauto piešinio turėtojos linkusios į nepriklausomybę, dažniau išsirenka vieną mėgstamą asmenį ir jeigu jau ko nors užsimano, tai stipriai to siekia. Tyrimų Bavarijoje metu nustatyta, kad juodos ir juodai baltos katės toliausiai nuklysta nuo namų.
- Viena iš kačių keistenybių – kodėl ramiai gulėjusi rainoji staiga kaip pamišusi raketa ima lakstyti po namus? To priežastys nežinomos, bet tikėtina, kad katė sukaupia daug energijos, kurios negali išnaudoti medžioklėje ar apeidama teritoriją, ir tą perteklių „išlieja“ tokiu būdu.
- Jų prakaito liaukos išskiria kvapą, naudojamą teritorijai žymėti (pvz., ką nors draskant).
- Vidutiniškai katės miega 16 valandų per dieną – 70 proc. savo gyvenimo. Jos turi sukaupti daug energijos, kurią panaudos medžioklės metu. Miegas - vienas iš patikimų būdų energijai saugoti.
- Vyresnės katės gali kentėti nuo kažko panašaus į žmonių Alzheimerio ligą ar demenciją. Paprastai pastebima, kad mažiausiai 8 metų amžiaus katė priblokšta ir pasimetusi klajoja po namus.
- Visi žino, kad krisdama katė nusileidžia ant kojų, tačiau išties, kad taip atsitiktų, ji turi turėti pakankamai laiko suvokti kritimą ir tinkamai į tai reaguoti. Dėl šios priežasties didesnė tikimybė išgyventi yra katei, kuri iškrito iš 7-32 aukšto, lyginant su šokinėtojomis iš 2-6 aukštų.
- Kačių nosių piešiniai unikalūs – kaip ir mūsų pirštų atspaudai. Jei egzistuotų kriminalinis kačių pasaulis, policininkai atpažinimui greičiausiai naudotų nosių atspaudus.
- Bendraudamos tarpusavyje katės miaukia mažiau, negu „kalbėdamos“ su mumis. Maži kačiukai susimiauksi su mama, tačiau augdami atsisako šio įpročio. Taip pat katės pasikalba per rują ar kai pykstasi, tačiau dauguma miaukia išimtinai bendraudamos su žmonėmis – ir dar atitinkamu tonu.