Nuo 2018 metų vasaros – kasdien nufotografuoti po šunį
Projektas „Dogs of Vilnius“ gimė visai netikėtai, kai jo kūrėja atsikraustė į Vilnių. Iki tol gyvenusi Klaipėdoje su šunimis, savo naujuose namuose sostinėje G. Kavaliauskaitė jų pasigedo.
„Kai atvažiavau į Vilnių, man labai trūko šunų. Jų neauginau ir neturėjau, bet vis pastebėdavau, kiek daug praeina šeimininkų su šunimis. Ir aš vis savo draugui sakydavau, kai eidavome pasivaikščioti – kaip norėčiau fotografuoti šunis. Bet vis neišdrįsdavau prieiti“, – prisimena G. Kavaliauskaitė.
Vis dėlto, fotografė sukaupė drąsą ir 2018 metų liepos mėnesį įamžino pirmąjį sostinės šunį. Nuo tos dienos miesto šunys vis dažniau atsidurdavo jos objektyve, o fotografė išsikėlė sau tikslą – kiekvieną dieną nufotografuoti po šunį.
„Kartais žmonės galvoja, kad aš susitariu iš anksto, tai tikrai ne. Išeinu į miestą su fotoaparatu ir su savo amunicija, kuri dažniausiai yra skanukai ir žaisliukai. Tada tiesiog ieškau. Turiu lokatorius, kurie leidžia iš labai toli pamatyti šuns uodegą arba lojantį šunį išgirsti. Kur tik pamatau – prieinu, prisistatau ir fotografuoju“, – šypsosi fotografė.
Šunų fotografija tarp žmonių ištrina visas ribas
Keturkojų modelių Vilniaus gatvėse fotografei išties netrūksta – Vilniaus mieste esančių šunų kiekis, tenkantis vienam žmogui, yra didžiausias visoje Europoje. Fotografė pastebi, kad vilniečiai labai myli šunis ir vis daugiau jų augina.
„Kai eini vakare, praktiškai kas antras žmogus turi šuniuką. Taip man atrodo, bet čia gal ir profesinė liga, nes aš iškart juos pastebiu. Iš tikrųjų, manau, daug svarbiau ne tai, kiek tų šunų turime, bet kaip mes juos auginame ir ar atsakingai žiūrime į jų auginimą. Čia turbūt mums visiems yra kur pasistengti“, – sako G. Kavaliauskaitė.
Šunų fotografija žavi G. Kavaliauskaitę ir tuo, jog ji ištrina įprastas ribas tarp žmonių. Juk augintinius turi labai įvairūs žmonės, kuriuos kitu atveju užkalbinti nebūtų taip paprasta.
„Kai buvau Nidoje, pamačiau prezidentą Gitaną Nausėdą. Eina jis su apsauginiais ir turi šunį Grikį. Aš galvoju, kad šiaip neprieičiau prie prezidento ir nepasiūlyčiau jam pasifotografuoti, bet kadangi turiu projektą, jis visas ribas tarp žmonių kažkaip ištrina. Tada priėjau ir pasakiau, kad norėčiau nufotografuoti – taip gavau Grikio nuotrauką. Tame ir yra grožis, kad nebelieka jokių ribų – ar prezidentas, ar paprastas praeivis“, – sako fotografė.
Šuo irgi turi savo erdvę, kurią reikia gerbti
Augintinius fotografuoti įgudusiai G. Kavaliauskaitei tai pavyksta visai nesudėtingai – ji gerai žino, kaip prikaustyti keturkojo dėmesį. Tad kitą kartą, kai norėsite gražiai nufotografuoti savo augintinį, prisiminkite „Dogs of Vilnius“ kūrėjos patarimą.
Tiesa, ne visus šunis pavyksta nufotografuoti greitai. Fotografė prisipažįsta – būna baikščių šunų, kurie jos išsigąsta ar prisibijo keisto objektyvo. Tačiau ji žino, kaip prieiti prie šunų, kuriems nėra drąsu.
„Tiesiog reikia nusileisti į jų akių lygį, susipažinti. Niekada nepuolu į jų erdvę neduodant pirmiausia apuostyti. Šuo irgi turi savo erdvę, kurią reikia gerbti“, – pabrėžia G. Kavaliauskaitė.
Daugelį nustebina tai, kad pačios „Dogs of Vilnius“ kūrėjos namuose gyvena katės, o ne šunys, kuriuos ji taip mėgsta fotografuoti.
„Jeigu kas nors vedžiotų kates, aš mielai jas fotografuočiau. Esu Užupyje mačiusi juodą katiną su pavadėliu, tai labai gailėjausi, kad neturėjau fotoaparato, nes tikrai būčiau įkėlusi bent jau balandžio 1–ajai įrašą kaip pokštą. Bet šiaip visą laiką savo gimtinėje Klaipėdoje augau su šunimis ir dabar ten gyvena taksas Dobis. Meilė šunims tikrai kada nors realizuosis ir Vilniuje. Tikrai žinau, kad auginsiu šunį – tik nežinau, kokį ir kada“, – sako ji.
Daugiau įdomių istorijų apie augintinius ir patarimų apie jų priežiūrą – laidoje „Duok leteną“ šeštadieniais 9:30 val. per „Delfi TV“.