Kai kurie gyvūnai prieglaudoje praleidžia visą savo gyvenimą
56 katės ir 34 šunys – tokie šiandien „Lesės“ prieglaudos Vilniuje gyventojai. Šunys čia laikomi atskiruose narvuose, aplink kuriuos sukasi prieglaudos savanoriai. Sulaukę svečių, šunys ima garsiai su jais sveikintis – prieglaudoje aidi skardus lojimas. Tik katėms, laikomoms atskirame kambaryje, atvykę svečiai tarytum nerūpi: jų teritorijoje tylu.
Žinoma, prieglaudoje galima matyti tik dalį gyvūnų. Kiti pasilieka laikinoje globoje, kurią suteikia gyvūnus mylintys žmonės. Kai kurie gyvūnus netgi pasilieka visam laikui. Vis dėlto, surasti mylinčius šeimininkus sekasi ne visiems prieglaudos gyventojams.
„Jaunikliai išgraibstomi iškart, bet irgi ne visada. Štai, pas mus užsiliko vienerių Kanas, nors visus jo broliukus ir sesutes žmonės jau priglaudė. Vis tiek, jaunesni ir mažaūgiai šuniukai namus randa greičiau. Mieste žmonės didesnių šunų nenori, jiems reikia mažaūgių“, – pastebi Vesta.
Kai tik patenka į prieglaudą, gyvūnai pereina karantinavimo laikotarpį, kurio metu yra skiepijami, čipuojami, jei prireikia – gydomi. Dar per šį laikotarpį žmonės gali rezervuoti gyvūnus, kuriuos pasiima vos tik pasibaigus karantinavimui. Visgi, yra šunų, kurie šeimininkų neranda 5 ar net 8 metus, tad galima sakyti, kad gyvūnams prieglaudoje tenka laukti naujų namų nuo 14 dienų iki 8 metų.
Tačiau čia yra ir tokių šunelių, kurie visą savo gyvenimą taip ir pabaigia prieglaudoje. Vesta parodo į baltą mišrūną, kuris prieglaudoje gyvena jau 5 metus, tačiau čia jis praleis ir visus likusius. Praeityje šunelis buvo skriaudžiamas žmonių, todėl, kaip sako Vesta, yra „sužalotos psichikos“.
Gyvūnus atstumia dėl nepateisinamų priežasčių
Vis dėlto, tokie atvejai – itin reti. Apsilankius prieglaudoje, visi jos gyventojai atrodo nusiteikę draugiškai, prašo žmogaus dėmesio, nori būti paglostomi. Atėjus žmogui, suvizga visos uodegėlės, o pro narvų grotas kyšo daugybė letenėlių, kviečiančių ateiti.
O kiek yra tų, ateinančių? Prieglaudoje lankosi apie 10–15 nuolatinių savanorių, tačiau čia laukiami visi, norintys praskaidrinti beglobių gyvenimą. Kasdien 9–11 val. ryte ir 17:30–20 val. vakare prieglaudoje laukiami tie, kurie norėtų pavedžioti prieglaudos šunelius.
Taigi, į prieglaudą vieni atvyksta gyvūnų aplankyti, kiti – pasiimti visam laikui. Kaip dažnai į „Lesę“ kreipiasi žmonės, norintys priglausti gyvūnus?
„Tas gyvūnų paėmimas nėra toks dažnas, kaip norėtųsi. Dažniau sulaukiame žinučių iš žmonių, kurie nori gyvūnus atiduoti. Galiu pasidžiaugti nebent tuo, kad šiemet jau padovanojome 10 kačių, kas yra vau. Namus šiemet rado tik 2 šunys, nors įprastai šunų priglaudžiama daugiau nei kačių. Tai nėra labai dideli skaičiai, bet yra kaip yra“, – atsidūsta prieglaudos direktorė.
„Pavyzdžiui, jei katinas šlapinasi ne vietoje, reikia ieškoti priežasties – galbūt jis taip elgiasi dėl ligos, gal jis kenčia skausmus, jam reikalinga gydytojo apžiūra. Deja, žmonės to nedaro ir skuba atiduoti neįtikusį gyvūną į prieglaudą. Pasireiškiant alergijai, galima patiems ieškoti gyvūnui naujų namų. Kartais klaidingai įsivaizduojama, kad prieglaudose gyvūnai gerai gyvena“, – pastebi Vesta.
Artimiausiuose planuose – prieglaudos perkėlimas
Šis laikotarpis prieglaudai – proga grįžti prie įprasto darbo tempo po naujametinių dingusių gyvūnų antplūdžio. Tai – pats intensyviausias metas, visai kaip ir pavasarinės ir rudeninės jauniklių vados, kuomet prieglaudos darbuotojai vos spėja suktis.
Pastaraisiais metais labiau nei bet kas kitas skleisti žinią apie beglobius gyvūnus prieglaudoms padeda feisbukas. Vesta tai patvirtina ir prideda, kad dauguma besikreipiančiųjų apie šunis sužino būtent per prieglaudos feisbuko paskyrą. Anksčiau populiarus buvęs internetinis prieglaudos puslapis, tačiau tie laikai jau praėjo.
Vesta patikina, kad kasmet gaunamos 2 proc. lėšos šiai dienai galėtų padengti sklypo kainą, tačiau iš turimų pinigų reikia ne tik pasirūpinti naujos prieglaudos įkūrimu, bet ir jos gyventojais.
„Šiaip tai nėra kuo labai skųstis. Mums svarbiausia, kad gyvūnai būtų sveiki, nes prieglaudoje būna tokių dienų, kai turime daug sergančių. Tomis dienomis iš tikrųjų būna sunku. Džiaugiamės, kai gyvūnai sveiki ir laimingi. Jiems tik namų trūksta“, – šypteli Vesta.