Gyvūnų prieglaudą papiktino Pranckiečio skundas

Gyvūnų prieglaudos VšĮ „Penkta koja“ savanorių viešas kreipimasis į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį apskriejo socialinius tinklus. Savanoriai teigia, kad V. Pranckietis po susitikimo su Linksmakalnio bendruomene, kurios teritorijoje yra įsikūrusi prieglauda, nusprendė parašyti skundą net neapsilankęs prieglaudoje. Tačiau šiuo klausimu, Seimo Pirmininkas bei Kauno rajono savivaldybė turi kitą nuomonę.

„Gerb. Seimo pirmininke, mes tikrai nepykstame, kad parašėte tą skundą. Mus skundžia dažnai. Nes, kaip jau supratote, esame NEPATOGŪS. Kai kas netgi įžvelgia konkurenciją... Bet skundai mus skatina pasitempti. Mes esame nusivylę, kad apskundėte mus, nors niekad net nesate peržengęs mūsų slenksčio. Jei bent pasidomėtumėte, kaip iš tiesų gyvename ir tada kritikuotumėte... Juk buvote beveik kitoje tvoros pusėje.

Gal pamačius, koks iš tiesų yra gyvenimas būti išduotiems, užeitų įkvėpimas ne tik ką nors uždrausti. Galbūt užeitų įkvėpimas, pavyzdžiui, inicijuoti privalomą gyvūnų ženklinimą. Privalomą vakcinavimą. Ir ne, privalomas vakcinavimas nuo pasiutligės nesiskaito! O gal net realias bausmes numatytumėt už gyvūnų nepriežiūrą ir netinkamą elgesį? Atvažiuokit pas mus! Mes turim jums ką parodyti!“ – savo socialinio tinklo paskyroje rašo VšĮ „Penkta koja“ savanoriai.

Neranda kompromiso

„Linksmakalnio bendruomenės mūsų kaimynystė nedžiugina. Kas labiausiai liūdina, kad būdamas kitapus tvoros, V. Pranckietis nerado laiko pas mus užsukti“, – DELFI teigia prieglaudos direktorė Agnė Volockytė. Esą skundas buvo parašytas dėl gyvūnų nepriežiūros, kvapo bei gyvūnų skaičiaus prieglaudoje.

„Mes parašėme tą viešą kreipimąsi, nes kai valdžia taip elgiasi, yra negražu. Tai nėra mūsų asmeniniai šunys, tai visos Lietuvos šunys. Mes bandome spręsti problemą, šaliname jos pasekmes. Kad tų pasekmių nebūtų, reikia griežtinti bausmes, kad žmonės prieš pirkdami gyvūną, gerai pagalvotų, ar jiems to gyvūno reikia“, – teigia A. Volockytė.

Ji taip pat priduria, kad jei prieglauda gyvūnų nepriimtų, tai žiniasklaida kasdien galėtų rašyti apie vis naują žiaurų įvykį su gyvūnais. „Tai suvažinėtas, tai užmuštas, nušautas ar dar kažkas. Nes žmogus, kuris nori atsikratyti gyvūnu, ras būdą. Normalus veterinaras niekada neužmigdys sveiko gyvūno. Tai tada žmogus galvos, kur jį padėti. O žmonių fantazija yra beribė“, – sako prieglaudos direktorė.

Direktorė teigia, kad prieglaudai sunkiai sekasi rasti kompromisą su vietos bendruomene. „Turime nusipirkę tą patalpą, stengiamės kaip įmanoma atsižvelgti į jų gerovę. Šuniukais rūpinamės nuo 10 iki 17 valandos, kad lauke nebūtų, kad netriukšmautų. Dalis gyventojų yra už gyvūnų prieglaudą, dalis yra prieš“, – pasakoja A. Volockytė.

Kauno rajono savivaldybės vyr. specialistas Arūnas Dabrišius, teigia, kad prieglaudos ir Linksmakalnio bendruomenės problemos yra senos ir savivaldybei gerai žinomos ir tik dabar išlindo į viešumą. Esą jau vien šiais metais savivaldybė yra gavusi 3 skundus dėl VšĮ „Penkta koja“. „Prieglauda atlieka labai svarbią funkciją ir mes juos palaikome. Tačiau turime atsižvelgti ir į gyventojų interesus, nes skundus rašo ne vienas žmogus. VšĮ „Penkta koja“ labai šauniai bendrauja socialiniuose tinkluose. Galėtų jie pabandyti ir pabendrauti ir su vietine bendruomene“, – sako savivaldybės darbuotojas.

Neneigia, kad yra pažeidimų

DELFI susisiekus su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstove spaudai Jurgita Savickaite, ši patvirtino, kad penktadienį prieglaudoje buvo apsilankę inspektoriai.

„2018 05 03 VšĮ „Penkta koja“ atliktas neplaninis patikrinimas pagal gautą pranešimą apie galimus gyvūnų gerovės ir sveikatingumo reikalavimų pažeidimus.

Patikrinimo metu nustatyta, kad visuose garduose ir narvuose laikomiems šunims trūksta gyvūnams augintiniams reikalingo laisvo ploto; 1 garde drauge su trimis sveikais šunimis buvo laikomas ir dar vienas - silpnas, po sterilizacijos, su apsauginiu galvos gaubtuvu, šuo; patikrinimo metu nepateikti dokumentai apie gyvūnų apskaitą ir įmonėje atliekamą dezinfekciją; netvarkomas Gyvūnų augintinių registras (įmonės vardu registre yra registruota 655 šunys) patikrinimo metu gyvūnų globos vietoje rasti 184 šunys“, – teigia Kauno VMVT Vyriausias veterinarijos gydytojas-inspektorius Ramūnas Jokubauskas.

Fakto, kad prieglaudoje inspektoriai rado pažeidimų, A. Volockytė neneigia. „Kaip gali nerasti pažeidimų, kai toks kiekis gyvūnų? Mes patys suprantame, kad jų 100 proc. yra per daug. Bet ką mums daryti? Inspektoriai siūlo mums tiek gyvūnų nepriimti. Bet kas tada lieka? Juos užmigdyti? Mes tų gyvūnų patys nedauginam, mes juos sterilizuojam, kastruojam. Humaniškai mažiname populiaciją“, – sako A. Volockytė.

Esą VšĮ „Penkta koja“ negauna jokios paramos iš valstybės biudžeto, nors yra rašiusi prašymus. „Negauname jokios paramos, laikomės iš geranoriškų žmonių pagalbos. Dabar vienas verslininkas nupirko žemės sklypą ir mes ten galime plėstis, statyti erdvesnius pastatus gyvūnams. Bet mums 2 proc. metinės paramos gyvūnams neužtenka“, – tikina prieglaudos direktorė.

Nėra nusiteikęs prieš tokias organizacijas

Susisiekus su Seimo Pirmininko patarėju Pauliumi Žeimiu, šis patvirtino, kad balandžio 4 d. Seimo Pirmininkas lankėsi Linksmakalnyje, kur vyko susitikimas su seniūnijos gyventojais. Apie susitikimą esą buvo skelbta iš anksto, jis buvo atviras ir jame galėjo dalyvauti visi norintys.

„Susitikimo metu Linksmakalnio gyventojai ypač skundėsi trimis problemomis, susijusiomis su benamių gyvūnų prieglauda. Visų pirma, buvo pabrėžta kad nuo prieglaudos sklinda labai nemalonus kvapas. Taip pat prieglauda yra aptverta permatoma tvora, dėl to globojami šunys reaguoja į pro šalį einančius žmones ar važiuojančius automobilius, juos nuolat aploja. Galiausiai vietos gyventojai išreiškė susirūpinimą, jog prieglaudos globotiniai yra vedžiojami be antsnukių“, – sako P. Žeimys.

Esą dėl šių priežasčių Seimo Pirmininkas ir kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės merą, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir Kauno valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad apibūdinta situacija būtų ištirta.

Seimo Pirmininko patarėjas pabrėžia, kad V. Pranckietis nėra nusiteikęs prieš organizacijas besirūpinančias beglobiais gyvūnais, kaip tai būtų galima suprasti iš VšĮ „Penkta koja“ išplatinto pranešimo. „Pirmininko kreipimaisi buvo išsiųsti stengiantis reaguoti į aplinkinių gyventojų išreikštą susirūpinimą. Raštuose prašome ištirti situaciją, o ne imtis kokių nors konkrečių priemonių. Ne pelno siekiančios, savanoriškos gyvūnų prieglaudos yra nepamainomos sprendžiant didelę beglobių gyvūnų problemą. Seimo Pirmininkas vertina šios ir kitų organizacijų indėlį ir pasiaukojimą, tačiau visa veikla turi būti organizuoja laikantis nustatytų normų ir reikalavimų, tai negali kelti pavojaus aplink gyvenantiems žmonėms“, – teigia P. Žeimys.

Tačiau ir pats pastebi, kad Seimo Pirmininkas lankęsis VšĮ "Penkta koja" patalpose nėra, dėl to kreipimosi raštų tekstuose yra pabrėžiama, kad netinkama gyvūnų priežiūra skundžiasi Linksmakalnio gyventojai, o Seimo Pirmininkas kreipiasi vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 12 straipsniu.

„Seimo Pirmininko nuomone, ilgalaikiams rezultatams pasiekti sprendžiant gyvūnų nepriežiūros problemą yra reikalingi teisės aktų pakeitimai, tad pabrėžtina, kad dar šioje Seimo pavasario sesijos darbų programoje yra numatyti trys įstatymo projektai dėl gyvūnų gerovės apsaugos, kurie priimti reglamentuotų gyvūnų globą ir didintų bausmes už jų nepriežiūrą“, – teigia P. Žeimys.

Pasiteiravus, ar Seimo Pirmininkas apsilankys prieglaudoje, P. Žeimys teigia, kad viskas priklausys nuo gautų atsakymų.

Su DELFI susisiekė Linksmakalnio bendruomenės narys Audrius ir pateikė bendruomenės pusę. „Pabrėžiu, kad Linksmakalnio gyventojai (taip pat ir Seimo Pirmininkas) tikrai nėra nusiteikią prieš gyvūnus, jų globą, juolab prieš VŠĮ „Penkta koja“ veiklą (jūs tikrai darot gerą darbą). Mus bando parodyti kaip didžiausius gyvūnų priešus, vien tik dėl to, kad siekėme apginti savo teisias ir įstaigoje buvo atlikti patikrinimai“, – laiške rašo Linksmakalnio gyventojas.