Vis dar ieško grynaveislių be dokumentų
„Kad ir kaip liūdna tai sakyti, kol kas Lietuvoje gyvūnų skaičius prieglaudose tik daugėja ir kol kas nepanašu, kad artimiausiu metu tai keistųsi“, – liūdnomis tendencijomis dalijasi M. Kanapickas. Pasak jo, priežasčių būna pačių įvairiausių, tačiau dažniausiai prieglaudose atsiduria benamiai iš gatvių ir tie, kuriuos atveža buvę šeimininkai, šiems pajutus alergijas, išvykstant į užsienį ar net tada, kai gyvūnas paprasčiausiai atsibosta.
Jei gyvūnas atvyksta iš gatvės, dažniausiai jis su savimi atsiveža ir ligų kraitelį. Daugiausiai tokius gyvūnus kamuoja ektoparazitai ir jų sukeltos ligos. Taip pat pasitaiko ir išsekusių gyvūnų, tam tikrų elgesio problemų, kurios kyla dėl gyvenimo laisvėje. Žinoma, pasitaiko ir kur kas rimtesnių sveikatos sutrikimų.
„Jeigu tai yra tiesiog paprastos parazitų sukeltos ligos, tai [gyvūną atstatyti galima, aut. past.] gana greitai, bet jeigu gyvūnas atvyko sužeistas ar kitaip sutraumuotas, tai gali užtrukti ne savaites, o keletą mėnesių“, – pasakoja M. Kanapickas. Ne paslaptis, kad gyvūnų išlaikymas prieglaudoms kainuoja, tačiau sergantys gyvūnai išlaidų krepšelį tik dar labiau padidina, todėl kiekvienas naujai atvykęs sergantis augintinis prieglaudoms reiškia ir didelę finansinę atsakomybę.
Pasiteiravus, ar prieglaudose jaučiamas visuomenės susidomėjimas ten gyvenančiais beglobiais, M. Kanapickas pastebi, kad vis dar yra dalis visuomenės, kuri mieliau renkasi gyvūną ne priglausti, o įsigyti.
„Manau, visuomenė yra pasidalinus perpus. Tikrai vis tobulėjame ir daugiau žmonių nori priglausti gyvūnus iš prieglaudos, bet kad ir kaip gaila paminėti, dar vis daugelis žmonių pasirenka pirkti gyvūnus iš neatsakingų veisėjų, taip vadinamus grynaveislius be dokumentų, ar iš daugintojų. Būtent tai prieglaudoms yra liūdniausia girdėti, kad žmonės vis dar prie to prisideda“, – sako jis. Dažnai tokie augintiniai su savimi namo parsineša visą problemų maišą – įgimtas ligas, elgesio sutrikimus ar kitas bėdas, apie kurias neatsakingi veisėjai ar daugintojai net neužsimena. Be to, tokie gyvūnai neretai atsiduria prieglaudose, o buvę šeimininkai lieka nusivylę.
Prieglaudos padės išsirinkti tinkamą augintinį
Kaip aiškina M. Kanapickas, prieglaudose kiekvienas būsimas keturkojo šeimininkas ras sau tinkantį gyvūną, mat įstaigos šį procesą atlieka atsakingai – atsižvelgia ne tik į augintinio, bet ir į šeimininko poreikius. O jeigu abiejų pusių interesai išsiskiria – prieglaudos dovanoti augintinį atsisakys, galbūt pasiūlys tinkamesnį gyvūną, o gal paaiškins, kodėl augintinis šiuo metu nėra tinkamas sprendimas. Visa tai daroma dėl vienos priežasties – siekiant užkirsti kelią tikimybei, kad augintinis vėl grįš į prieglaudą.
„Kadangi prieglaudos vykdo tą vadinamą šeimininkų atranką, šeimininkai užpildę anketą apibūdina savo gyvenseną ir kartais tiesiog pats šuns ar katės charakteris nesutampa su šeimininkų. Pavyzdžiui, šeimininkai užpildo anketą, kad jie ieško labai ramaus keturkojo, su kuriuo galėtų praleisti laiką daugiau gulint šalia, žiūrint filmus ir tas energijos lygis yra žymiai mažesnis, bet jie užpildo anketą dėl šuniuko, kuris reikalauja pastovaus krūvio ir didelio sporto, tai tiesiog kartais tenka nuliūdinti šeimininkus, kad nelabai tas gyvūnas jiems tinka“, – pasakoja M. Kanapickas.
Būsimas šeimininkas taip pat bus įspėtas ir apie augintinio ligas ar kitus sveikatos sutrikimus, kuriuos neretai nutyli neatsakingi veisėjai ar daugintojai.
„Prieglaudos yra atviros, jos tikrai nemeluos dėl gyvūno, kuris turi elgesio ar kažkokių sveikatos sutrikimų. Prieglaudų tikslas yra surasti atsakingus šeimininkus, kurie priimtų tą gyvūną toks, koks jis yra. Jeigu gyvūnas iš tiesų yra draugiškas, švelnus, tai taip ir bus pasakyta. Jeigu gyvūnas turi tam tikrų sveikatos problemų ar elgesio kažkokių nesklandumų, tai prieglaudos aiškiai išdėstys visas problemas“, – aiškina jis.
Vis dėlto, M. Kanapickas pabrėžia, kad žmonės prieš priglausdami augintinį turėtų labai gerai pagalvoti, ar sugebės patenkinti visus gyvūno poreikius.
„Reikia atsiminti, kad dažniausiai gyvūno priglaudimas, ypač jaunesnio gyvūno, yra įsipareigojamas maždaug 20-čiai metų. Tai yra šeimos narys 20-čiai metų, kuris reikalaus ir geros kokybės maisto, ir vitaminų, ir veterinarinių išlaidų, kasmetinių skiepų, nukirminimų. Tai daug kainuos finansiškai. Taip pat ir laiko prasme, nes su juo reikia ir užsiimti, būti, neužtenka tiesiog jį pamaitinti ir jis bus kažkur šalia tavęs. Jam, kaip ir mažam vaikui, reikia skirti pastovaus dėmesio“, – pabrėžia pašnekovas.