Gyvūnų priežiūros skyriaus vedėja: mokiniai savo akimis pamato, kokios nelegalaus veisimo pasekmės

„Ligoti, apleisti, antisocialūs, liūdni“, – taip iš nelegalių veisyklų paimtus šunelius apibūdina gyvūnų globos tarnybos „Nuaras“ veterinarijos gydytoja Meilė Gustaitytė. Daugeliui keturkojų būtinas gydymas ir higienos procedūros. Jiems gelbsti būsimieji gyvūnų prižiūrėtojai, besimokantys Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Bendradarbiaujant su „Nuaru“ kiekvieną savaitę į profesinio mokymo centro praktinio mokymo bazę – šunų kirpyklą – atvežami keturkojai. Čia jie maudomi, kerpami, jiems atliekamos visos būtinos higienos procedūros, rašoma pranešime spaudai.

Būtinas visuomenės švietimas

„Būsimieji gyvūnų prižiūrėtojai dar besimokydami savo akimis pamato, kokios būna nelegalaus veisimo pasekmės. Šuneliai neatitinka veislės standartų ir dažniausiai būna apleisti bei neprižiūrėti. Kadangi Lietuvoje vieninteliai ruošiame gyvūnų prižiūrėtojus, kurie šalia labai svarbių šunų, kačių auginimo, dresūros bei kitų modulių mokosi dar ir gyvūnų kailio priežiūros bei kirpimo, tai stengiamės savo paslaugomis ir praktika padėti labiausiai nuskriaustiems prieglaudų gyventojams“, – teigia Karaliaus Mindaugo PMC Gyvūnų priežiūros skyriaus vedėja Gerda Švabienė.

„Atrodo, kad tie gyvūnai tarsi mums dėkoja. Labai geras jausmas padėti iš baisių sąlygų ištrauktiems šuneliams. Kartais apima nuostaba, kad jie nei kiek nesimuisto, kai juos gražiname. Kai kuriems šuneliams ne itin malonios procedūros jiems teikia didžiulį pasitenkinimą. Jie džiaugiasi kiekvienu prisilietimu ir dėmesiu“, – sako būsimoji gyvūnų prižiūrėtoja Guoda Murauskaitė.

Anot G. Švabienės, reikalingas didesnis visuomenės švietimas, sąmoningumo didinimas siekiant užkirti kelią nelegalioms veisykloms. „Jeigu žmonės iš jų nepirktų, tai jos ir negyvuotų. Dažniausiai ieškoma pigiau „veislinio“ augintinio, tačiau net neįsivaizduojama iš kokių sąlygų jis atkeliauja. Žmonės nusiperka be kilmės dokumentų, bet užtat pigiau. Tokiu būdu patys skatina nelegalių veisyklų darbą. Jose nesilaikoma taisyklių, griežtų reikalavimų, gyvūnai dažnai išsigimsta. Norisi, kad ateitų suvokimas, jog patys elgdamiesi atsakingai prisidėsime ir prie gyvūnų gerovės išsaugojimo“, – viliasi G. Švabienė.

Prašoma priglausti senbuvius

„Nuaro“ atstovė M. Gustaitytė pasakoja, jog iš nelegalių veislynų paimti šuneliai sulaukia daug dėmesio iš visuomenės. „Kasdien gauname tūkstančius žinučių su klausimu, ar galiu priglausti šunelį. Tačiau kol kas situacija tokia, jog kol neįvyko teismo procesas mes tų šunų dovanoti negalime“, – teigia specialistė ir kviečia priglausti senbuvius, kurie metai iš metų neranda savo žmogaus. Jų šiuo metu gyvūnų globos namuose per 400-tus.

Anot M. Gustaitytės, bendradarbiavimas su Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centru labai prisideda prie gyvūnų gerovės. Iš kirpyklos grįžę išmaudyti, apkirpti ir švarūs prieglaudų gyventojai dažniau sulaukia ir naujų šeimininkų.