Vilniaus rajone, Užubalių kaime, esantis gyvūnų priežiūros centras „Barkvilis“ pirmuosius veiklos žingsnius pradėjo žengti dar 2015 metais. Nors viešbutis – užmiestyje, vilniečiai į viešbutį iš miesto centro automobiliu gali nusigauti per maždaug 12 minučių. Augintinių saugumą užtikrina atskiri kambariai bei veterinarinė pagalba, tačiau viešbučio trūkumas – gyvūnai prižiūrimi ne visą parą, o tik dienos metu.
Įsikūrimo metais, idėją laikyti gyvūnus atskirtus suprato ne visi
Problema, kur palikti augintinius išvykus ilgesniam laikui atostogauti, buvo aktuali visuomet. Aplankyti gyvūnų, juos pašerti ir pavedžioti vieni prašydavo kaimynų, kiti – artimųjų. Priežiūros centro „Barkvilis“ vadovė Daina Jarmalavičienė pastebi, jog viešbučių poreikį įrodo pats jų užimtumas. Pasak jos, žmonės per pastarąjį dešimtmetį pradėjo į augintinius žiūrėti ne kaip į daiktus, o kaip į mąstančias ir jaučiančias mažas asmenybes. Pasikeitus požiūriui, galvodami apie savo atostogas šeimininkai nepamiršta ir savo augintinių.
„Esant kelioms alternatyvoms, kur palikti augintinį, žmonės vis dažniau renkasi profesionalią savo augintinio priežiūrą. Vieni kreipiasi tiesiai į mus, kiti pirma pabando augintinį palikti pas draugus ar su kitais žmonėmis, tačiau neretai nusivilia, kai neatsižvelgiama į jų norus ar lūkesčius. Vien mylėti gyvūnus negana, kad galėtum jais tinkamai pasirūpinti. Tam reikia žinių ir praktikos“, – įsitikinusi D. Jarmalavičienė.
Paklausta, kodėl nusprendė įkurti gyvūnų viešbutį, pašnekovė pirmiausia prisimena savo mišrūnę Pepę, priglaustą iš prieglaudos, ir kilusį klausimą, kam patikėti augintinę išvykus ilgesniam laikui.
2015 metų pabaigoje viešbučio įkūrėja pradėjo vykdyti individualią šunų priežiūros veiklą, o 2016 metais įdarbino pirmuosius darbuotojus, buvo pasirašytos darbo sutartys. Išaugus darbuotojų kiekiui, 2017 metais įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Barkvilis“.
Viešbučio įkūrėja teigia, jog viešbutis tuo metu daug kam galėjo pasirodyti neįprastas, nes klientams visada atrodydavo, kad kartu vienoje erdvėje laikomiems gyvūnams yra smagiau. Viešbutyje laikytasi kitokio požiūrio: D. Jarmalavičienės teigimu, gyvūnas nekontroliuojamoje aplinkoje patiria tik daugiau streso.
„Siekiame gyvūnams padėti pasitikėti savimi, praturtinti jų kasdienybę įvairiomis įdomiomis veiklomis ir ne tik. Tam naudojame išmanius žaislus, mįsles ir dresūros elementus siekiant, kad augintinis turėtų pasukti galvą norėdamas pasiekti trokštamą tikslą. Mes stebime tiek fizinę, tiek emocinę gyvūnų būklę. Didelį dėmesį skiriame, kad kuo greičiau užmegztume ryšį su gyvūnu bei sumažintume jo išsiskyrimo su šeimininkais nerimą“, – veiklos prioritetus išskiria viešbučio įkūrėja.
Šunų šeimininkams už parą teks sumokėti 14–19 eurų: kas į tai įeina?
Pavyzdžiui, į standartinio kambario šuniui kainą įeina asmeninis kambarys su įrengtu kondicionieriumi, du kasdieniai pasivaikščiojimai (ryte ir vakare), elgsenos specialisto konsultacija, foto reportažas, kambario tvarkymas, šuo maitinamas šeimininkų atvežtu maistu. Tačiau už dienos užsiėmimus, kurių metu pasirūpinama fizine ir protine augintinio veikla, tektų sumokėti papildomai – visai kaip ir už maudymą ir veterinaro priežiūrą. Jei norėtumėte, kad gyvūną pasiimtų ir parvežtų, už papildomą mokestį galima pasinaudoti teikiama gyvūnų taksi paslauga. Tiesa, imti šias paslaugas ar ne, yra šeimininko pasirinkimas.
Vis dėlto, kai kurie atostogas planuojantys žmonės apie gyvūnų viešbučius nesvarsto, nes mano, jog kainos juose yra per didelės. Pavyzdžiui, jei išvykstate savaitės trukmės atostogų ir nuspręsite augintinį palikti specialistams, galite skaičiuoti, jog jūsų atostogos dėl to kainuos bent 100 eurų brangiau.
Manantiems, kad gyvūnų viešbučiai yra per brangūs, D. Jarmalavičiūtė siūlo palyginti kainas žmonių viešbučių sferoje. „Juk jei norėtumėte, kad jus visur lydėtų gidas, du, tris ar keturis kartus per dieną jums patiektų maistą, išnuomotų ir sutvarkytų kambarius, organizuotų asmenines pramogas ir dar kasdien stengtųsi pagerinti jūsų gyvenimo kokybę, atostogų kaina išaugtų dvigubai, jei ne trigubai“, – sako D. Jarmalavičiūtė.
Vertindami gyvūnų augintinių viešbučius, išskyrėme 7 kriterijus, pagal kuriuos galima spręsti, kaip kiekviename viešbutyje užtikrinama gyvūnų gerovė ir kaip jais rūpinamasi. Taip pat vertinimo lentelėje nurodyta kaina: kadangi skirtinguose viešbučiuose ji kinta priklausomai nuo įvairių parametrų, kiekvienu atveju nurodome standartinę mažiausią paros kainą, kurią moka šunų šeimininkai, nepasirinkę papildomų paslaugų, o tik būtiną gyvūno priežiūrą.
Pirmieji kriterijai susiję su gyvūnui skiriama erdve: visų pirma, ar užtikrinamas gyvūno privatumas. Kai kuriuos šunis kitų gyvūnų draugija erzina, o nepageidaujamas kontaktas gali baigtis ir nelaimėmis – gyvūnai gali vieni kitus sužaloti, todėl svarbu įvertinti, ar gyvūnui skirtoje vietoje užtikrinamas jo privatumas ir ramybė. Gyvūnui natūralu judėti, todėl vertiname ir tai, ar jam suteikiama galimybė laisvai pabėgioti lauke.
Tam, kad svečiuojantis viešbutyje gyvūnui nenutiktų nieko blogo, svarbu ir tai, kad visą parą netoliese būtų žmogus, galintis reaguoti į gyvūno poreikius ir nenumatytas nelaimes. Todėl vertinama ir tai, ar viešbutyje priežiūra teikiama visą parą ir, prireikus, ar gyvūnui darbuotojai galėtų suteikti veterinarinę pagalbą.
Tam, kad šuo iš viešbučio negrįžtų su nepageidaujamais elgsenos pakitimais, svarbu, kad viešbutyje būtų laikomasi atitinkamų dresūros taisyklių. Tuo pačiu svarbu užtikrinti ir tinkamą gyvūno užimtumą. Galų gale, vertiname ir tai, kaip viešbutyje rūpinamasi paties gyvūno higiena, ar jam gali būti suteiktos vadinamosios grožio procedūros.