Antradienį surengtos naujojo Lietuvos prezidento G. Nausėdos spaudos konferencijos metu aptariamas ir galimas naujojo šalies vadovo persikėlimas į Prezidentinę rezidenciją Turniškėse. Tiesa, G. Nausėda ten keliautų ir su savo mylimu keturkoju Grikiu. Žurnalistams pasiteiravus, ar Grikiui persikraustymas nesukeltų streso, G. Nausėda patvirtino, kad jo augintinis išauklėtas ir greitai prisitaiko prie pokyčių.
Letena.lt jau yra rašiusi, kad G. Nausėda žurnalistams jau anksčiau prisipažino, kad keturkojis draugas jam labai brangus.
Pirmuoju šalies šunimi vadinamas Grikis gali prisidėti prie svarbių pokyčių
Galime pastebėti, kad Grikis – Meksikos beplaukių, kitaip vadinamų meksikiečių plikųjų šunų veislės atstovas, išsiskiriantis tuo, jog neturi kailio. Lietuvos kinologų draugijos atstovė Aurelija Staskevičienė teigė, kad meksikiečių plikieji nėra retenybė Lietuvoje. Ji pabrėžė, kad veislinių šunų kainos yra labai įvairios: tai lemia šuniukų tėvų pasiekimai parodose ir kiti dalykai. Kiekvienas veisėjas nustato savo kainą, tačiau internete galima rasti, kad šios veislės šuns kaina svyruoja maždaug nuo 530 iki 714 eurų.
„Tai – šeimos šuo: prieraišus, dėmesingas, labai vertinantis buvimą su savo šeima, jaučiantis žmonių nuotaikų kaitą, noriai ko nors besimokantis, imlus mokslams, pakankamai socialus“, – kalbėdama apie Meksikos beplaukiams būdingą charakterį, vardijo A. Staskevičienė.
O galbūt galima tikėtis, kad dabartinio prezidento meilė gyvūnams turės įtakos ir tam, kad šalyje bus aktyviau sprendžiami gyvūnų gerovės klausimai?
„Tikimės, kad prezidento atsakingas, pagarbus santykis su savo augintiniu, kurį buvo galima aiškiai pastebėti televizijos reportažuose, apskritai darys gerą poveikį požiūriui į gyvūnus augintinius. Lietuvoje padėtis su gyvūnų gerove nėra dramatiškai bloga, tačiau, be abejo, dar yra ką veikti, ir mes tikimės, kad naujasis prezidentas neliks abejingas gyvūnų augintojų problemoms. Viena tokių – visuotinis ir privalomas šunų ženklinimas. Tai būtina padaryti norint mažinti beglobių gyvūnų populiaciją ir didinti šeimininkų atsakomybę. Civilizuotoje šalyje bešeimininkių gyvūnų apskritai negali būti“, – problemą įvardijo A. Staskevičienė.
Gali nutikti ir taip, kad prezidento pasirinkimas gali išpopuliarinti Meksikos beplaukių šunų veislę. Vis dėlto, A. Staskevičienė tikisi, jog taip nenutiks.
„Neužgriūkim šunelio su begaliniu ar įkyriu dėmesiu. Jis tik šuo. Jis nori būti mylimas ir kuo daugiau laiko praleisti su savo šeima. Nes dabar atsiras pirmo šalies šuns ir panašios formuluotės, o jis tenori būti šunimi. Tuo, kuo buvo iki šiol“, – sakė Lietuvos kinologų draugijos atstovė.
Atsakydama į klausimą, ar pasirinkta šuns veislė gali kažką pasakyti apie šeimininko charakterį, A. Staskevičienė teigė, kad veislės pasirinkimo ir žmogaus charakterio nesietų.
„Žmonės renkasi augintinius atsižvelgdami į savo pomėgius, užimtumą, pasverdami, kiek laiko galės skirti šuniui, ką norės su juo veikti, be abejo, ir pajautę tą nenusakomą jausmą: o, bet tai juk mano šuo – būtent jis“, – pridurė pašnekovė.
Nieko prieš, kad Grikis lakstytų Prezidentūroje, bet renginiuose – griežtas „ne“
Turbūt daugelis prisimena, kad savo keturkojį draugą G. Nausėda buvo atsivedęs ir į rinkimų štabą, kartu su juo pozavo nuotraukoms.
Kitų šalių lyderius – Baraką Obamą, Emanuelį Makroną, karalienę Elžbietą II-ąją – įvairiuose susitikimuose galima dažnai pastebėti su jų keturkojais. Galbūt galime tikėtis, kad naująjį Lietuvos prezidentą vizitų, o gal ir inauguracijos metu, matysime kartu su šuneliu Grikiu?
Pats G. Nausėda žurnalistams yra sakęs, kad į Prezidentūrą Grikio vestis neketina. Vis dėlto, etiketo specialistas Giedrius Drukteinis yra sakęs, kad atsivesti šunį į Prezidentūrą nebūtų klaida. Tačiau jis šuns dalyvavimui oficialiuose susitikimuose ir renginiuose sako griežtą „ne“.
„Aišku, šuniukas, kaip ir bet kuris kitas naminis gyvūnas, turi savo vietą Prezidentūroje, gerbiamo prezidento asmeninėje erdvėje. Tačiau oficialūs priėmimai, renginiai vyksta pagal nustatytas ceremonijos taisykles, o bet koks tarp kojų šliaužiantis pitonas ar skraidanti virš galvų papūgėlė tikrai nesuteiktų iškilmingumo jokiam renginiui. Visi pasaulio galingieji puikiai žino šią nuostabią įvaizdžio detalę, mėgsta su augintiniais fotografuotis ir žaisti prieš žurnalistus, tačiau net ir Anglijos karalienė vengia atsivesti savo korgius ar mėgstamą žirgą į oficialius renginius“, – pastebėjo G. Drukteinis.
Anot jo, augintinis gali lydėti savo šeimininką neoficialioje aplinkoje, tačiau iškilmių metu tai atrodytų keistai.
„Tokių atvejų, kai valstybių vadovai atsakinėdavo į sudėtingus žurnalistų klausimus su šuniukais ar kačiukais rankose, buvę, tačiau jie dažnai nepasikartoja. Inauguracijos metu, sutinkant aukšto rango pareigūną ar, pavyzdžiui, Romos popiežių, sunku įsivaizduoti, kad valstybės vadovas jį pasitiktų laikydamas rankose kokią nors šinšilą. Nebent gyvūnas būtų valstybės simbolis“, – svarstėG. Drukteinis.
Šuns dalyvavimas inauguracijoje būtų drąsus ir rizikingas sprendimas
O kaip etiketo specialistas reaguotų, jei inauguracijoje G. Nausėda pasirodytų su savo šuniuku Grikiu?
„Tai būtų neįtikėtinai drąsus ir be galo rizikingas sprendimas. Kad ir kokie išdresiruoti gyvūnai būtų, pačiu iškilmingiausiu metu, grojant „Tautiškai giesmei“ ar priiminėjant priesaiką, nežinai, kas jiems šaus į galvą. Įsivaizduokite dabar lojantį šuniuką, kai prezidentas priima priesaiką. Tikrai tuo metu dingtų visas iškilmingumas. Bet pasikartosiu – be abejo, Prezidentūroje šuniukui ar bet kuriam gyvūnui vieta yra“, – pabrėžė jis. Kalbant apie šuns pasirodymą Prezidentūroje, G. Drukteinis įsitikinęs, kad jo buvimas ten būtų geras sprendimas.
„Netgi gerai būtų, jei šuo Prezidentūroje lakstytų. Kaip sakė kažkuris kandidatas – atėjo laikas, kai Prezidentūroje aidės vaikų juokas, tai dabar ir šuniukų lojimas, papūgėlių tarškėjimas, pitonų šnypštimas. Manau, tai suteiktų prezidentui žmogiškumo. Kalbant iš politinės ir komunikacinės pusės, pasižiūrėkite – gyvūnai visuomet sušvelnina bet kokio pasaulinio ar valstybės masto veikėjo įvaizdį. Net ir Vladimiras Putinas, kad ir kokį puoselėtų tvirto žmogaus įvaizdį, vis tiek mėgsta nusifotografuoti su kate ant rankų ar pasigavęs kokį nors šunį“, – juokėsi G. Drukteinis.
Anot pašnekovo, rankose laikomas augintinis siunčia aplinkiniams signalą, kad jo šeimininkas – toks pat žmogiškas, kaip ir mes patys: mylintis, galbūt kompensuojantis savo vienatvę, būdo šaltumą. „Juk jei prezidentas, spręsdamas kokią nors sunkią problemą, spręstų ją kartu su savo šuniuku, mums tai suponuotų, kad jis atsižvelgia į žmogiškus interesus ir yra pilnavertis žmogus“, – pabrėžė G. Drukteinis.
Apie buvusių šalies prezidentų augintinių gyvenimą Turniškėse skaitykite ČIA.