Išskirtinis būdas paminėti Valentino dieną
Viena įdomiausių zoologijos sodo atrakcijų – kartą per metus vykstanti akcija, skirta paminėti Valentino dienai. Šiame zoologijos sode gyvenančios surikatos, kaip žinia, minta Madagaskaro šnypščiančiaisiais tarakonais, kurie, pasirodo, labai populiarūs įsimylėjėlių dieną.
„Artėja Valentino diena, tai jeigu turite kažkokių buvusių, kurie prasikalto, galite siųsti jų vardus mums – mes išrenkame pačius populiariausius, pavadiname tarakonus tais vardais ir sušeriame surikatoms. Surikatos tuo labai džiaugiasi. Ši akcija vyksta visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje, praktiškai bet kuriame zoologijos sode. Tai – geras būdas senus metus palikti užmarštyje“, – juokiasi zoologijos sodo atstovė.
O paklausta, kuo ypatingos surikatos, pašnekovė aiškina: „Surikatos yra labai smalsios, greitos, joms viskas yra įdomu, jos visada stebi aplinką ir jeigu eina visa grupė miegoti, visada liks vienas, kuris ant dviejų kojyčių atsistojęs stebi savo draugus, ar nėra jokių pavojų. Jeigu būrys valgo, tai vienas irgi visada prižiūrės. Jie taip pastoviai keičiasi savo rolėmis – dalinasi darbais.“
Traukos centras – lemūrai
Pats populiariausias ir daugiausiai lankytojų dėmesio sulaukiantis gyvūnas – animaciniame filme „Madagaskaras“ išgarsėjęs lemūras. Būtent pastarieji zoologijos sode vaikšto laisvai, šokinėja ir sukiojasi aplink lankytojus.
„Tikriausiai dauguma matėte filmuką „Madagaskaras“, kur karalius Žiuljenas valdė visą lemūrų šeimyną, tai realybė yra šiek tiek kitokia: realybėje Madagaskarų šeimą valdo patelė – dominuoja patelė, ne patinas. Tad visi žinokite, kad filmuke buvote suklaidinti“, – pastebi zoologijos sodo atstovė.
Čia pat gyvena ir laisvai nuo šakos ant šakos šokinėjančios beždžionės. Pastarųjų čia yra kelios rūšys.
„Jos nieko nevogia, kaip esame įpratę matyti socialiniuose tinkluose. Čia galite justi, kad temperatūra yra dar karštesnė, nes beždžionės taip pripratusios ir mes viską taikome pagal jų taisykles. Mūsų beždžionės yra mažytės, greitos, jos mėgsta pabėgti, tai reikia akimis labai sekti, bet čia galėsite sutikti netgi trijų rūšių beždžiones – auksagalvę liūtbeždžionę, tamariną, paprastąją marmozetę.
Kartais būna, kad matote, jog beždžionės yra narvuose, taip būna todėl, kad jas pratina prie kvapo, prie garsų, kad įsileistų ramiai nauja šeima. Jei nepriima, bandai integruoti į kitą šeimą. Taip pat vienoje šeimoje negali dominuoti patinas tėvas ir patinas sūnus, gali būti tik vienas dominuojantis patinas, tada ir prasideda problemos“, – pasakoja D. Belevičiūtė.
Zoologijos sode galima sutikti ir vėžlių. Vienas tokių – pentinuotasis vėžlys.
„Vyrauja mitas, kad vėžliai visada būna lėti, bet, kaip matote, jie yra pakankamai greiti ir jie visai greitai juda, tad dažnai žmonės turi klaidingą nuomonę šiuo klausimu. Kas įdomu, kad šie vėžliai gali išgyventi iki 150 metų, mūsų turimiems – apie 30 metų. Lemūrai mėgsta ant jų atsisėsti ir pasišildyti, tai jie virsta tokia tarsi transporto priemone – taksi vėžliais“, – juokiasi zoologijos sodo atstovė.
Taip pat šiame zoologijos sode vaikšto ir Kinijos minkštašarvis vėžlys, kuris į zoologijos sodą pateko tikrai ne iš mylinčių rankų. Beje, išgelbėtų ar konfiskuotų gyvūnų šiame zoologijos sode yra ne vienas.
„Jis buvo paimtas, kaip mes sakome, iš negerų rankų. Anksčiau šis vėžlys gyveno mažoje dėžėje, dabar turi didelę karalystę. Kai mes jį gavome, kai mūsų paprašė jį priglausti, vėžliukas buvo pasimetęs, jis apskritai gyveno sausumoje, nors tai yra vandens vėžlys, jis net nesuprato, ką reikia daryti, kaip elgtis vandenyje, bet dabar viskas vėžliukui gerai – jis apsiprato, džiaugiasi ir karaliauja vienas.
Žmonės vis dar mėgsta įsigyti egzotinius gyvūnus, nes vaikams įdomu, jie nori, tada vaikai išauga, išvažiuoja gyventi į užsienį, arba žmonės nebeturi vietos, nes gyvūnai auga, didėja. Yra grupės socialiniuose tinkluose, kuriose žmonės ieško, kur įsigyti egzotinių gyvūnų, tai mes jeigu matome, kad kažkokie žmonės nori, sakome, jog neįsigykite, nes nemokėsite prižiūrėti, neturėsite sąlygų, bet žmonės susigundo tokia idėja ir neapskaičiuoja savo galimybių.
Dažniausiai tokiais atvejais žmonės patys parašo: padėkite, nebegalime auginti, nebeturime vietos, nebenorime. Arba būna, kad aplinkosaugininkai tiesiog konfiskuoja iš žmonių ir tada jau prašo mūsų ar kitų įstaigų suteikti naujus namus gyvūnui. Su mūsų turimu smaugliu buvo tokia pati situacija – jis buvo konfiskuotas, gyveno namuose, kur irgi buvo laikomas kažkokiame mažame gardelyje, tai mes jam suteikėme didesnę erdvę, pagal labai tikslius reikalavimus“, – nuogąstauja pašnekovė.
Pavojus išduodantis gyvatės raštas ir raudona šviesa
U. Belevičiūtės teigimu, Vilniaus „Zoopark“ galima sutikti ir ne vieną gyvatę. Pavyzdžiui, pitoną, kuris nuolat būna praktiškai toje pačioje vietoje – įsirangęs ant šakos.
„Pagal gyvatės raštus galima spėti ir jos pavojingumą. Čia pasislėpusi karališka gyvatė – ji yra raudona, juodomis juostomis su balta juosta viduryje, tai tokios gyvatės yra nepavojingos. Ir yra kitokių gyvačių, apgaulingų, kurios yra raudonos, baltomis juostomis su juoda juosta vidurje – tokios gyvatės yra pavojingos. Amerikoje netgi vaikus moko dainelių, kad vaikai atskirtų, kokių gyvačių reikia saugotis ir kokių – ne. Pas mus pavojingiausias yra pitonas, jeigu pabėgtų, tai tikrai reikėtų žiūrėti savęs“, – pasakoja U. Belevičiūtė ir pabrėžia, kad tokių atvejų šiame zoologijos sode nėra buvę.
Vaikščiojant po zoologijos sodą gali kilti klausimas – kodėl kai kurie gyvūnai gyvena tamsoje, tačiau yra apšviesti raudona šviesa? Kaip aiškina zoologijos sodo atstovė, taip yra todėl, kad tai – naktiniai gyvūnai, kurie dieną paprastai ilsisi, tad kad lankytojai, kurie čia užsuka dienos metu, galėtų juos matyti ir stebėti, įjungiamos raudonos šviesos. Tokius pat raudonus žibintus galima rasti ir šikšnosparnių erdvėje. Pastarieji, kaip pasakoja U. Belevičiūtė, nėra tokie baisūs, kaip daugeliui gali atrodyti.
„Šikšnosparniai yra aktyvūs, bet jų bijoti tikrai nereikia. Yra paplitęs mitas, kad jie mėgsta įsivelti į plaukus, ypač šviesioms merginoms. Čia yra tik mitas, to nebūna, tai galima drąsiai būti prie jų. Tikrai daug kas neužeina, praeina, kiti po truputuką įkiša galvą, bet visgi neišdrįsta užeiti, bet yra visokių žmonių, kai kurie drąsiai būna, myli šiuos gyvūnus. Be to, turbūt nepagalvotume, bet jų pagrindinis maistas yra vaisiai – jie labai įvairius džiovintus vaisius, vynuoges“, – apie šikšnosparnius pasakoja pašnekovė.
Vaikų numylėtiniai triušiai
„Čia yra tikrai mylimiausia vaikų pramoga, nors turime daug egzotinių gyvūnų, bet triušiukai vis tiek mėgsta sutelkti didelį dėmesį“, – prie triušių aptvaro sustojusi pastebi pašnekovė.
Tiesa, triušiukus, priešingai nei kitus zoologijos sode auginamus gyvūnus, lankytojai gali ir paglostyti, ir pamaitinti.
„Daug kas klausia, ar klientai nepermaitina triušiukų, nes pastoviai yra maitinama, tai galiu atsakyti, kad ne, nes mes, be abejo, ribojame maistelį, skaičiuojame, kad triušiukai nepersivalgytų ir neliktų alkani“, – pastebi U. Belevičiūtė.
Šiame zoologijos sode galima rasti ir ramybės oazę, kurioje, pavargus nuo dienos darbų ir rutinos, galima atsipalaiduoti, apmąstyti rūpimus klausimus. Šiame ramybės kampelyje lankytojus ramina ramiai plaukiojančios žuvys.
„Tikrai daug žmonių taip daro – ateina nusiramina, nusižemina ir pamaitina. Žmonės vis dar galvoja, kad čia reikia mesti monetą ir išsipildys noras, tai visada sakome ir prašome, kad monetų mesti nereikia, norus galite galvoti, bet monetų mesti geriau nereikia“, – pastebi pašnekovė.
Zoologijos sode galima sutikti ir išskirtinių raštų bei spalvų panterinį bei Jemeno chameleonus.
„Galite matyti, kad vieni yra ryškesni, kiti tamsesni ir visiškai skirtingų spalvų. Įdomu tai, kad dauguma žmonių galvoja, kad chameleonai keičia spalvą kada tik nori pagal aplinką. Iš tiesų yra kitaip. Taip, jie keičia spalvas, nors iš tikrųjų daugiau atspalvius, pagal emocijas – jeigu jiems yra šalta, karšta, jeigu yra pikti, išalkę, tai tokiu būdu, bet ne pagal tai, kaip mes matome filmukuose“, – sako U. Belevičiūtė.
Lankytojams svarbu atsižvelgti į aprangos kodą, netgi kvepalus
Nepaisant čia slypinčių įdomybių ir dėmesį traukiančių gyvūnų, yra ir tokių, kurie mano, kad zoologijos sodai tėra gyvūnų kankinimas ir čia kojos niekada nežada kelti. Tačiau zoologijos sodo atstovė skuba pastebėti, kad tai nėra tiesa.
„Dažniausiai tokie žmonės į zoologijos sodus neina ir net nebando pakeisti savo nuomonės ir suprasti, kodėl žmonės čia eina. Gyvūnai nėra gimę laisvėje, jie nėra grobiami iš gamtos – jie yra užaugę zoologijos sode, tai jie net nesugebėtų ir nemokėtų išgyventi ne natūralioje aplinkoje. Zoologijos sodai būtent tam ir kuriami, kad būtų veisimo programos, edukacija, kad žmonės žinotų, kaip elgtis įvairiose situacijose.
Tad visokių žmonių yra, bet turime labai daug gerbėjų ir žmonių, kurie pas mus ateina į būrelius, stovyklas, edukacijas įvairiausias. Stovyklose vaikai visą savaitę žaidybine forma mokosi apie gyvūnus, tada eina kartu su gyvūnų prižiūrėtojais ir prisiliečia arčiau prie gyvūno prižiūrėtojo darbo, tampa mini zoologais. Vaikai sugrįžta kasmet, nes mes esame išskirtinė vieta ir padedame vaikams pamilti, suprasti gyvūnus ir jų elgesį“, – teigia U. Belevičiūtė.
Pasak pašnekovės, čia nuolat sugrįžta ne tik vaikai. Ištikimi gyvūnų gerbėjai čia kartais grįžta ir kartą per mėnesį, o svarstantiems, ką čia galima veikti užsukant taip dažnai, U. Belevičiūtė pabrėžia: tai – nėra muziejus, kuriame eksponatai visada tokie patys ir nekintantys.
„Čia yra gyvūnai, jie nuolat juda, keičiasi jų veiklos, jie išdykauja, dūksta. Kai žmonės klausia, kiek užtruksime zoologijos sode, tai mes sakome, kad čia priklauso nuo jūsų – vieni gali apeiti per 10 minučių, kiti pabūna dvi valandas, nes tiesiog įdomu stebėti gyvūnus ir jų elgesį. Tai skatiname žmones pastebėti ramiai ir tiesiog pabūti tokioje aplinkoje“, – sako ji.
Visiems atvykėliams derėtų žinoti ir kelias svarbias taisykles. Pasirodo, prieš užsukant čia, reikėtų apsvarstyti aprangos kodą, netgi kvapą.
„Mes visada žmonėms pasakome taisykles, nors jie dažnai ir neįsigilina, bet iš tikrųjų į tas taisykles įsiklausyti reikia, nes tai vis tiek yra gyvi organizmai. Einant į zoologijos sodą nereikia labai smarkiai kvėpintis, nereikia dėvėti kažkokių ryškių blizgučių, nes gyvūnai į viską reaguoja, gali galvoti, kad jiems atnešė naują žaisliuką. Tai – paprasti, elementarūs dalykai, bet kartais galima apie juos nepagalvoti.
Ir bene pagrindinė taisyklė – neliesti gyvūnų. Tai yra egzotiniai gyvūnai, jie nėra piktybiniai, bet kaip ir su bet kokiu šunimi, kate ar kitu naminiu gyvūnu, mes vis tiek negalime prognozuoti gyvūno elgesio, nežinome, kaip jis sureaguos į žmogų, kokie žmogaus kvepalai, galų gale, tokie gyvūnai labai lengvai perima ligas iš žmogaus, kurias jis gali pernešti. Ir turbūt niekas nenorėtų, kad mus kažkas nuolat čiupinėtų“, – šypteli ji.
Visą ekskursiją po Vilniaus „Zoopark“ ir pokalbį su jo atstove Ugne Belevičiūte žiūrėkite laidoje „Duok leteną“.