Išgirsta bičiulio istorija apie augintinį šiaulietei Aušrai tapo pirmąja pažintimi su taksų veislės šunimis. Jau aštuonerius metus moters gyvenimas neatsiejamas nuo šių žavių šunų bei ilgaplaukių taksų veisimo veislyne „Eoskometa“.
„Maždaug metus domėjausi įvairiomis veislėmis, apsistojau ties mažesniais šunimis. Galiausiai liko trys kandidatai: basetas, Škotų terjeras ir Vakarų Škotijos baltasis terjeras. Takso šiame sąraše nebuvo... Kol į svečius neatvyko šeimos draugas ir nepapasakojo apie savo augintinę taksę. Buvau sužavėta, kaip vyriškis su šypsena, su pasididžiavimu, su polėkiu dalinasi prisiminimais apie savo šunį. Pokalbio pabaigoje jis pasakė, kad, jei kada nors dar turėsi šunį, tai tik taksą! Tada aš dar nežinojau, kad visi, kurie augina šios veislės šunis, pasako tą pačią frazę.“
„Purinos“ komandai Aušra pasakoja, kad tuo metu nebuvo girdėjusi apie šią veislę, o kai pradėjo domėtis jos charakteristika, netruko suprasti, kad taksas būtent tas šuo, kurio taip ilgai moteris ieškojo.
„Tuo metu Lietuvoje buvo vienintelis veislynas „Rudė“, kurie veisė būtent ilgaplaukius taksus. Papirko jų grožis, apie charakterį tuo metu žinojau tik tiek, kad jie švelnesnio būdo nei trumpaplaukiai taksai ir kad yra labai protingi.“
Prieš įsigydama pirmąją ilgaplaukę taksę moteris nesidomėjo ir neplanavo nei veisti šunų, nei dalyvauti su augintine parodose, bet įsigyta augintinė pasižymėjo perspektyviomis, parodoms tinkančiomis savybėmis.
„Patirties buvo mažai, tiksliau sakant, jos visai nebuvo, nė nežinojau, kaip parodyti tą šunį teisėjams. Teko po truputį mokytis dresūros (angl. – hendlingo) subtilybių. Matydama, kaip parodose laimi atvežti iš kitų šalių ilgaplaukiai taksai, pagalvojau, kad reikia Lietuvoje išveisti ne ką prastesnių, o gal ir geresnių ilgaplaukių taksų negu yra kitose šalyse. Taip mano gyvenime atsirado naujų draugų, bendraminčių, kolegų taksų augintojų. 2014 metais Čekijoje vykusioje Brno europinėje parodoje mano išveisti du šunys tapo Europos nugalėtojais.“
Aušra kompanijos „Purina“ atstovams trumpai pasakoja, kad taksai buvo išveisti Vokietijoje. Tai pati seniausia urvinių šunų veislė, šiais laikais pripažįstama kaip viena universaliausių medžioklinių – darbinių veislių.
„Iš senųjų skalikų (brakų) nuolat būdavo veisiami šunys, ypač tinkantys medžioklei po žeme. Juos sukryžmino su pinčeriais, kurie prie skalikų puikios uoslės, persekiojimą balsu dar pridėjo ir azarto.“
Taksai – puikūs ir paukščių medžioklėje. Jie dažniausiai mėgsta vandenį ir tinkamai dresuojami puikiai atneša grobį, tad gali padėti atnešant nušautą paukštį iš vandens ar surandant jį vandens telkinio pakrantės augmenijoje.
„Ilgaplaukis taksas tikrai yra švelnesnio būdo nei trumpaplaukis. Be to, supratau, kad ilgas jo plaukas yra dar ir privalumas, nes daug lengviau nusivalo nuo rūbų, baldų ir kitų paviršių nei trumpaplaukių taksų kailis. O šeriasi šunys visi vienodai, du kartus per metus.“
Ilgaplaukis taksas gali būti puikiu kompanionu bet kokio amžiaus žmogui. Tai protingas, mąstantis, ištikimas ir ištvermingas šuo. Jis puikiai sutaria su vaikais, bet nebus paklusnus vaikui. Taksai pasižymi ryškiu lyderio charakteriu, bet kartu yra labai meilūs, žaismingi ir atsidavę šeimai, kurioje gyvena.
„Taksai gina ir saugo namus, atėjus svetimam žmogui prie durų, jis duos jums garsinį signalą, svečiui dar nespėjus paskambinti į duris. Taksas dažniausiai išsirenka vieną šeimininką šeimoje, bet jo meilė neaplenkia ir kitų šeimos narių. Nedidelis ūgis neatitinka jo stipraus ir garsaus balso, o trumpos kojos nėra kliūtis lydėti šeimininką ilguose pasivaikščiojimuose.“
Ilgaplaukiai taksai noriai mokosi ir vykdo aiškias ir logiškas komandas, bet norint juos labiau įtraukti į dresūrą teks pasukti galvą, kaip šunį sudominti arba net pergudrauti.
„Jauni šuniukai daug griaužia. Tam reikia būti pasiruošus ir susitaikyti su realybe. Niekada nereikia pamiršti, kad tas mažas švelnus šuniukas gali greitai tapti aršiu medžiotoju. Pamenu, išėjau pasivaikščioti su savo taksiuke, visada paklusni kalytė staiga pasuko į apleistą sodybą. Į mano balsą net nereagavo, kol tolumoje nepamačiau skraidančių vištų ir rėkiančio gaidžio! Kol atbėgau iki vietos, viena višta jau buvo sumedžiota, kitas vištas gaidys spėjo nuvesti atokiau...“
Paplitusi nuomonė, kad taksai yra
užsispyrę šunys. Aušra „Purinos“ projekto komandai prasitaria, kad ši savybė yra teigiama ir ypač reikalinga medžioklėje.
„Visais kitais atvejais ją galima pergudrauti. Taksai ir tikriausiai ne tik taksai nėra kerštingi. Ilgaplaukis taksas labai švelni asmenybė, jam reikia žmogaus. Net jei šeimininkas jį subars, jis nesudraskys jo šlepečių ar batų. Jis tik lauks, kada šeimininkas jį pakvies ir paglostys.“
Norintiems auginti taksą derėtų prisiminti, kad lojimas – jo prigimtis. Intensyviausi lojikai – nykštukiniai ir triušiniai ilgaplaukiai taksai. Kiti, standartiniai taksai, loja saikingai.
„Šių šunų balsas yra stiprus ir garsus, todėl svetimam žmogui, kuris nežino, kad pas jus gyvena taksas, gali pasirodyti, jog loja vokiečių aviganis. Vagies jis gal ir neužpuls, bet garsinį signalą duos stiprų.“
Ilgaplaukių taksų veisėja sako, kad šių šunų žvilgsnis gali „parklupdyti“ net patį stipriausią galiūną, todėl norint, kad šuo klausytų ir žvilgsniu nemanipuliuotų šeimininku, pastarasis turi būti tvirto charakterio.
„Taksas gerbia savo šeimininką, jis turi būti jo lyderis, nes, priešingu atveju, taksas paims viršų. Taksas labai mėgsta keliones, todėl drąsiai galima vežtis tokį šunelį kartu. Ilgaplaukis taksas savo švelnesniu charakteriu tiks tiek šeimai su vaikais, tiek vienišam žmogui.“
Išskirtinės priežiūros ilgaplaukiui taksui nereikia. Pagrindinės vietos, kuriose gali susivelti kailis, prie ausų ir prie uodegos, tad jas būtina kartais pašukuoti. Taip pat karpant nagus reikia iškirpti iš tarpupirščių plaukus.
Pokalbio pabaigoje Aušra primena kelis taksų elgesio ypatumus, kuriuos būtina apsvarstyti prieš įsigyjant šios veislės mažylį.
„Ar būsimi šeimininkai pasiruošę netekti dalies gražios vejos, nes taksas rausia duobeles? Ar pasiruošę kailio šėrimosi momentams, nes jie bus net 1 arba 2 kartus per metus? Ar jiems patinka, kai juos „bučiuoja“ šuo, nes šitas taksas be galo meilus ir tikras bučiuoklis? Ar jų lovoje atsiras vietos taksui, nes dar negimė toks taksas, kuris neįsiprašytų į šeimininkų lovą?“
Užsakymo nr.: PT_73494766