Šunį asistentą vardu Aura trejus metus auginanti ISM universiteto docentė dr. Irina Liubertė prasitaria: „Tuo metu, kai Aura pradėjo pastebėti mano sveikatos pablogėjimus, jaučiau gan didelę neviltį dėl nuolat blogėjančios savijautos. Aura tapo mano šviesos spinduliu.“
Nereikėtų tapatinti šunų asistentų su vedliais
Šunys asistentai – tai profesionalių kinologų paruošti šunys, kurių esminė užduotis, priklausomai nuo asmens negalios pobūdžio, yra padėti žmonėms su specialiaisiais poreikiais įvairiose gyvenimo plotmėse: tiek fiziškai, tiek emociškai, tiek socialiai.
Pirmieji šunys asistentai buvo ruošiami norint padėti akliesiems orientuotis aplinkoje – tokie keturkojai dar vadinami šunimis vedliais – šis terminas yra kur kas dažniau girdimas visuomenėje, nors pastaruoju metu keturkojai ruošiami teikti pagalbą ne tik akliesiems, bet ir įvairią negalią turintiems žmonėms: tai gali būti tam tikri judėjimo sutrikimai, epilepsija, cukrinis diabetas ar autoimuninės ligos. Pašnekovės Irinos Liubertės atveju, Auros pagrindinis darbo įrankis yra uoslė, o misija – perspėti šeimininkę apie artėjantį skausmo priepuolį, kuris sukeliamas autoimuninės ligos.
„Apie galimybę turėti šunį asistentą susimąsčiau maždaug prieš trejus metus, kuomet atsitiktinai su kolege pakalbėjome, jog šunų asistentų įvairovė yra platesnė nei vien vedliai akliesiems. Apie šunis asistentus jau iki tol buvau girdėjusi, tačiau niekada nepagalvojau, kad ir mūsų šeimai toks šuo galėtų padėti. Suvokiau, kad iki tol man mistiškai skambėjęs „šuo asistentas“ gali tapti mūsų šeimos realybe. Ilgai nelaukėme: po mėnesio su dresuotojų pagalba rezervavome šuniuką, o praėjus dar keliems mėnesiams jis atsirado mūsų šeimoje“, – istorija dalinasi I. Liubertė.
Pagrindinė užduotis – perspėti šeimininkę apie artėjantį skausmo priepuolį
Praėjus dvejiems metams po intensyvios dresūros ir kinologų darbo, auksaspalvio retriverio veislės kalytė Aura jau gali dirbti pilnu pajėgumu – reguliariai nosies bakstelėjimu įspėti šeimininkę apie artėjantį skausmo priepuolį. Taip pat reikalui esant ji padeda šeimininkei lengviau judėti bei malšina skausmo židinius prisiglausdama savo kūnu.
„Jos pagrindinė užduotis – perspėti mane artėjant skausmo priepuoliams, tuomet aš iš anksto išgeriu vaistus, kurie sumažina skausmo intensyvumą. Be to, jeigu reikia, pakoreguoju savo dienotvarkę, kad galėčiau pailsėti ir pabūti namuose – leisti sau greičiau atsigauti“, – apie Auros darbo specifiką pasakoja jos šeimininkė Irina.
Pašnekovė prasitaria, kad augintinė rimtai žiūri į savo darbą ir stebi, kad po perspėjimo ji išgertų vaistus nedelsdama. Jei reikia, perspėjimą kalytė pakartoja kelis kartus: „Būna momentų, kuomet labai intensyviai dirbu ir net nesureaguoju į Auros baksnojimus, tokiu atveju jai nebelieka nieko kito daryti, tik suloti, nes žino, kad lojimas tikrai privers mane atsitraukti nuo darbų.“
Be visų pagrindinių užduočių, yra ir daugiau kasdieninių dalykų, kuriuos Aura esant reikalui gali atlikti. Kaip pasakoja Irina, augintinei jokia problema surasti ir surinkti daiktus, nukritusius ant žemės, o mėgstamiausia užduotis – nunešti rūbus į skalbimo mašiną. Tiesa, kaip dalinasi kalbinta pašnekovė, naujos užduotys kartais atsiranda ir gana spontaniškai: „Pavyzdžiui, mudviem keliaujant kalnuose, ji išmoko paeiti į priekį ir sustoti būtent taip, kad aš galėčiau pasinaudodama įtemptu pavadėliu ją lengviau pasivyti.“
Šuns asistento paruošimas gali kainuoti apie 20–26 tūkst. eurų
Nors Lietuvoje šunys asistentai kol kas nėra itin dažnas reiškinys, mūsų šalyje jau turime profesionalų, kurie geba paruošti šunį asistento darbui. Tiesa, nuosekli dresūra turi vykti nuo pirmų augintinio mėnesių, o pilno paruošimo kaina siekia net keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Šunys asistentai darbui pradedami ruošti labai anksti. Jau veislyne skiriamas ypatingas dėmesys žaidimams, bendravimui su žmogumi, socializacijai. Turbūt visiems keturkojams tai naudinga, bet šunims asistentams ankstyvoji patirtis ypač svarbi, kad pasaulis neatrodytų svetimas ir baugus“, – socializacijos svarbą pažymi I. Liubertė.
„Įprastai, pačioje pradžioje šuniukai iš veislyno keliauja į savanorių šeimas, kurios bendradarbiauja su šunų asistentų dresūros mokykla ir padeda auginti asistentus iki tol, kol jie patenka pas šeimininkus. Mūsų šeimos atvejis buvo kiek kitoks – auginome Aurą nuo pat mažens patys, nuo pat pirmų dienų konsultavomės su dresuotojais (konkrečiau – „Tarnybinės šunininkystės klubu“), nuosekliai dirbome“, – priduria pašnekovė.
Auros šeimininkė pranešime spaudai pasakoja, kad iš pradžių dresuotojas vyko į namus ir vedė individualias treniruotes, kiek vėliau Aura pradėjo lankyti grupines bendro paklusnumo pamokas. Praėjus kuriam laikui sekė ir individualios socializacijos pamokos mieste, o kai augintinei sukako vieneri, kalytė buvo pradėta mokyti ir specialių su negalia susijusių užduočių.
„Paprastai siekiama, kad dvejų metų šuo jau būtų pilnai pasiruošęs darbui. Mums taip ir įvyko – prieš pat antrąjį gimtadienį, Aura išlaikė visus reikiamus šuns asistento egzaminus: bendro paklusnumo, socializacijos (elgesio viešose vietose) ir specialių užduočių atlikimo“, – dalinasi docentė I. Liubertė.
Paklausta apie išlaidas, kiek tokio šuns paruošimas gali kainuoti, pašnekovė prasitaria, kad suma siekia kelias dešimtis tūkstančių: „Pilna šuns asistento paruošimo kaina gali būti apie 20–26 tūkst. eurų, tačiau tai priklauso nuo daugelio faktorių. Mūsų atveju, aš buvau aktyviai įsitraukusi į Auros dresūrą, tad dresiravimo pamokos kainavo šiek tiek mažiau. Kita vertus, tai pareikalavo daugiau jaudulio ir laiko, praleisto kartu su dresuotojais koreguojant mano padarytas klaidas.“
Pagrindinė problema – teisė patekti į viešas vietas kartu su šunimi
Nors Aura yra puikiai socializuotas, profesionaliai darbui paruoštas ir visus asistento reikalavimus atitinkantis šuo, Irina prasitaria, jog situacijų, kuomet tenka būti neaptarnautai ar netgi išprašytai arba iš restoranų, parduotuvių ar kitų viešų vietų, vis dar pasitaiko.
„Nors šunų asistentų teisė lankytis visose viešose vietose kartu su šeimininku yra numatyta tiek Lietuvos įstatymuose (nuo 2024 m. sausio mėnesio), tiek Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, šunys asistentai Lietuvoje vis dar yra didelė naujovė. Parduotuvėse, viešbučiuose, restoranuose ir kitose viešose vietose ne visi supranta, kuo šuo asistentas skiriasi nuo šuns augintinio, todėl neretai atsisako suteikti paslaugas, prašo pasišalinti iš patalpų“, – teigia I. Liubertė.
Pašnekovė dalinasi ir absurdiškomis situacijomis, su kuriomis kartkartėmis tenka susidurti:
„Pavyzdžiui, yra buvę, kad man leido pasilikti restorane, bet atsisakė patiekti maistą ar gėrimus, arba paprašė sėstis į atskirą salę, kur neaptarnaujami kiti klientai. Taip pat kai kurie būna girdėję tik apie šunis vedlius akliesiems, pamatę mane, jie lepteli, jog aš gerai matau ir man šuns vedlio nereikia.“
Šunys asistentai reikalauja ypatingos priežiūros: itin svarbu reguliari sveikatos patikra
Aura – profesionalus šuo asistentas, tad pagrindinė jos pareiga yra maksimaliai užtikrinti savo šeimininkės sveikatą ir saugumą. Visgi norint pasiekti sėkmingų rezultatų, itin svarbu tinkamai pasirūpinti ir pačia Aura. Irina įsitikinusi, kad svarbiausia – užtikrinti augintinės sveikatą, ir džiaugiasi, kad tuo pasirūpinti sutiko „PetCity“ veterinarijos klinikų tinklas.
„Gera sveikata šuniui asistentui ypatingai svarbi. Paisant šuns gerovės, jam susirgus šuo asistentas negali dirbti, o susirgus sunkesnėmis ligomis gali tekti apskritai baigti darbinę karjerą. Todėl jam ypač svarbi profilaktinė sveikatos priežiūra, kad intensyviai ruoštas ir ilgai lauktas šuo kuo ilgiau galėtų tarnauti savo šeimininkui. Todėl labai džiaugiuosi klinikų tinklo iniciatyva nuo šiol reguliariai tikrinti Auros sveikatą šiose klinikose“, – sako dr. I. Liubertė.
„PetCity“ klinikų tinklo vadovas Vilius Dovydauskas priduria, jog klinikų tinklo profesionalai jaučia didelę prasmę galėdami prisidėti prie tokio gilaus žmonių ir jų augintinių santykių kūrimo:
„Gyvūno ir savininko ryšys su augintiniu seniai peraugęs tik formalaus rūpesčio ribą. Naminių augintinių šeimininkai puikiai žino, kokį santykį sukuria jų žmonių kalba nekalbantys draugai, tad kiekvienas iš mūsų komandos narių nuoširdžiai ir giliai tiki bei kasdien atsiduoda galėdami praturtinti ir prailginti tokią žmonių ir jų augintinių draugystę. Natūralu, kad savo kompetencijomis ir ištekliais norime suteikti geriausią medicininį ir profilaktinį rūpestį Aurai.“
„Su Aura esame komanda“
Nors Aura yra tipinis auksaspalvis retriveris, mylintis visus žmones ir gyvūnus, jos šeimininkės Irinos darbas yra apsaugoti keturkojį nuo dirgiklių:
„Aura nemėgsta perteklinio glostymo ir pasirenka, su kuriuo žmogumi nori fizinio kontakto, o su kuriuo – ne. Ji labai kantri ir ištveria glostymus, tampymus ir visokius kitokius dalykus tik palenkus galvą, bet mes saugome ją nuo viso to. Iš tiesų, šunų asistentų darbas reikalauja susikaupimo ir jų negalima neatsiklausus liesti ar kalbinti viešumoje (kaip, beje, ir visų kitų šunų). Aurą išmokėme komandos, kuri reiškia, kad ji pati pasirenka, ar jai norisi būti paglostytai, ar ne. Jei nenori – ji nusisuka. Jei nori – gali pasidžiaugti paglostymais iš širdies.“
Kaip pažymi pašnekovė, sėkmingas žmogaus ir šuns asistento darbas yra betarpiško komandiškumo pasekmė:
„Aura į mano gyvenimą atnešė daugiau stabilumo ir gebėjimo sklandžiau gyventi su liga. Su ja man lengviau žiūrėti į ateitį ir sakyti: „ateitis yra“, ir aš galiu siekti savo svajonių. Be to, ji padėjo man atrasti savyje daugiau drąsos ir gebėjimo pakovoti už savo asmeninę bei šeimos gerovę. Šuns asistento ir šeimininko pora angliškai dažnai vadinama „šuns asistento komanda“, tuo norint pabrėžti, kad žmogus ir šuo dirba komandoje, ir tik glaudus ryšys padeda pasiekti sėkmės. Su Aura būtent ir esame komanda – nuolat tobulėjame ir mokomės viena kitą vis geriau suprasti ir viena kitai padėti.“