Nubaustas vyras sugrįžo pasiimti gyvūnų, kuriuos kankino
Vyras, įvaręs daug baimės prieglaudos darbuotojams, jiems pažįstamas dar nuo pernai metų rugpjūčio, kuomet iš penkto aukšto išmetė ir suluošino katę. Gavę iškvietimą „Vyšnių sodo“ savanoriai atvyko gelbėti nuskriausto gyvūno, kuriam klinikoje nustatytas sudėtingas dvigubas kojos lūžis bei kiti sveikatos sutrikimai, įrodantys, kad gyvūnu nebuvo rūpinamasi. Nelaimėlės laukė sutrupinto šlaunikaulio bei skeveldrinio blauzdikaulio lūžio operacijos.
Nugabenus gyvūną į veterinarijos kliniką, pastebėta, kad katė yra pieninga – įtarus, kad egzekuciją įvykdžiusio vyro namuose gali būti ir daugiau gyvūnų, rasti trys maži, labai prastos būklės kačiukai.
„Tuo metu nuvykome į Trakų policijos komisariatą. Parašėm pareiškimą pateikdami veterinarų išvadas iš klinikų, kuriose buvo apžiūrėti gyvūnai. Pareigūnams buvo paaiškinta, kad gyvūnai buvo neprižiūrimi, kankinami, turintys įvairių sveikatos problemų. Mano žiniomis, gyvūnus kankinusiam vyrui tebuvo paskirta administracinė nuobauda“, – teigia M. Mužaitė.
Vis dėlto, gauta bauda vyro nesustabdė – priešingai, susiklosčiusi situacija jį įsiutino ir atvedė į „Vyšnių sodą“. M. Mužaitę tolesni įvykiai ne juokais išgąsdino.
„Šeštadienį jis nuvyko į policijos komisariatą ir paklausė, kokia organizacija konfiskavo jo augintinius. Gavęs mūsų adresą, jis atvyko ir pradėjo brautis į patalpas. Visą tą laiką jis rėkė ir grasino, kad išdaužys visus langus, išžudys darbuotojus. Žinodami, kad anksčiau jis jau sėdėjo įkalinimo įstaigose, labai rimtai į visa tai pasižiūrėjome, išsigandome ir nuvykome į policijos komisariatą“, – aiškina M. Mužaitė.
Gyvūnų kankintojai – tiksinti bomba
„Vyšnių sodo“ vadovė, reaguodama į besikartojančius smurto prieš gyvūnus atvejus ir su tuo susijusias problemas, ketina vykti į Seimą kalbėtis su parlamentarais, inicijavusiais įstatymų pakeitimus, kuriais griežtinamos bausmės už smurtą prieš gyvūnus.
„Smurtautojai sumoka simbolinę baudą, o tuo įprastai niekas nesibaigia. Tie žmonės pasijaučia nebaudžiami ir gavę tokią menką baudą dar labiau išdrąsėja, ypač jei dar turi problemų su alkoholiu. Tik laiko klausimas, kada jie kažką padarys žmogui. Bandome pabrėžti, kad ryšys tarp smurto prieš gyvūną ir smurto prieš žmogų tikrai yra. Kol to niekas nepamatys ir nesugriežtins bausmių, tol problema iš esmės nebus sprendžiama“, – įsitikinusi M. Mužaitė.
„Katytė, kuri buvo išmesta iš penkto aukšto, visą gyvenimą šlubčios. Šiuo metu teisės aktai to netraktuoja kaip invalidumo sukėlimas, todėl šeimininkui paskirta administracinė bauda, o ne baudžiamoji atsakomybė. Aš manau, kad jeigu yra įrodymai, kad, būdamas neblaivus, žmogus išmetė gyvūną iš penkto aukšto, turi teistumą, o kiti gyvūnai yra neprižiūrimi – toks žmogus yra tiksinti bomba“, – teigia „Vyšnių sodo“ vadovė.
Šiuo metu įvykis yra tiriamas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Julija Somorovskaja patvirtino, kad veržimasis į „Vyšnių sodo“ patalpas ir grasinimas darbuotojams yra užregistruotas ir įvykis šiuo metu yra tiriamas.
Ji pabrėžia, kad žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais pareigūnai taiko arba administracinę, arba baudžiamąją atsakomybę.
Administracinės atsakomybės atveju, žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 300 iki 1750 Eur. Tokia pati veika, padaryta asmens, jau bausto už žiaurų elgesį su gyvūnais, užtraukia baudą nuo 1200 iki 1750 Eur su gyvūno (gyvūnų) konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Baudžiamosios atsakomybės atveju, tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Taigi, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymo atvejai skiriasi tuo, kad administracinė atsakomybė skiriama tada, kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas, baudžiamoji atsakomybė – kai gyvūnas žūsta ar būna suluošintas.
„Nors, panašiais atvejais, policija nėra vienintelė institucija, kuri kontroliuoja įstatymų laikymąsi. Gyvūnų saugojimui ir globojimui skirtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės, kiti teisės aktai“, – aiškina J. Somorovskaja.
Šių aktų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracijos padaliniai (pavyzdžiui, Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba, kurios vykdomas funkcijas koordinuoja Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas, Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius), policija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitos Lietuvos Respublikos įstatymais įgaliotos institucijos.