„Vėliau atvykusi į Vilnių pradėjau dirbti kine. Vienam projektui ieškojo tam tikros veislės šuns, bet jį suradus paaiškėjo, kad jis negali atlikti tam tikrų specifinių komandų: atnešti pavadėlio, užšokti ant lovos tada, kai reikia. Toks užsispyrimas buvo veislės bruožas, tad dirbti su tokiu šunimi aikštelėje buvo sudėtinga. Reikėjo ieškoti kito keturkojo aktoriaus. Tuo tarpu biure visi pažinojo Mėtą, nes ji kartu su manimi ateidavo į darbą. Kolegos pasiūlė ją nufilmuoti atliekant reikalingus triukus ir pabandyti pasiūlyti režisieriui pakeisti šunį į Mėtą. Jam patiko, kaip ji atrodo kadre, tad netrukus mes su Mėta pradėjome filmuotis. Kadangi Lietuvoje nėra daug šunų, kurie galėtų dirbti aikštelėje, gandas apie Mėtą pasklido labai greitai, tada vis dažniau ir dažniau gaudavome pakvietimų filmuotis", - apie savo augintinė kalba šeimininkė.
Šiuo metu Mėta yra nusifilmavusi 4 filmuose, galybėje užsienio ir Lietuvos reklamų, sėkmingai keliauja filmuotis į kitas šalis. Ne vienas, susidūręs su šiuo unikaliu šunimi, juokauja, kad, jei būtų žurnalas „Žvėrys“ apie įžymius gyvūnus, Mėta galėtų būti pirmoji žvaigždė ant jo viršelio.
„Iš tiesų visas Mėtos filmavimas yra gana paprastas procesas. Pirmiausia perskaitau scenarijų, sužinau, ko reikės iš jos, apgalvoju, kaip aš ją galiu paruošti, su kokiomis komandoms gausiu reikiamą rezultatą. Jeigu yra kažkas, ko ji nemoka, namuose pradedame specialiai treniruotis kelias dienas. Kai atvažiuojame į aikštelę, aš stoviu už kameros ir gestais rodau komandas – ar užšokti ant lovos, ar atsisėsti. Jeigu reikia, kad scenoje ji bendrautų su aktoriumi, prieš filmavimą jį pripratiname prie Mėtos – aktorius duoda jai skanuką, žaislą, parodau, kaip komandas rodyti", - teigė moteris.
Nors Mėta yra rami, paklusni, nekaulija dėmesio, jos charakteris tvirtas, šiek tiek išrankus. Norvyda pasakoja, kad augintinė ypač nemėgsta lietaus, nesigula ant asfalto ar grindų, mieliau renkasi kilimėlius, ieško kuo minkštesnės vietos.
„Sunkiausia buvo per vieną reklamą, kai labai lijo ir buvo šalta. Mėta labai nemėgsta lietaus. Reikėjo, kad ji atbėgtų iki berniuko stotelėje ir atsisėstų ant žemės. Tai ji vieną kartą atbėgo ir užšoko atsisėsti ant suoliuko stotelėje, kitą kartą tiesiog stovėjo šalia berniuko. Galiausiai buvo nuspręsta filmuoti stambiu planu, o aš stovėdama šalia jos liepsiu jai sėstis. Mėta tik pritūpė, bet iki galo užpakalio taip ir nepadėjo ant žemės, nes buvo šlapia. Galiausiai režisierius sutiko pakoreguoti scenarijų ir palikome ją stovinčią“, – juokdamasi pasakoja Norvyda.
Moteris pasakoja, kad gyvūno uždirbti pinigai atitenka veterinaro paslaugoms: „Visi, kurie sutinka Mėtą, mato, kad jai patinka filmuotis. Jeigu aš matyčiau, kad jai ši veikla atsibodo, kad ji pavargo, iškart nustotume tai daryti. Kai pamatysiu, kad Mėta pavargo ir mieliau guli ant sofos nei eina į aikštelę, be kalbų išleisiu ją į pensiją. Mums filmavimas nėra darbas, mums tai pramoga ir galimybė pabūti kartu. Tai, ką uždirba Mėta, skiriame veterinarui. Vis dėlto jai jau 8 metai, reikia vis dažniau ten lankytis. Ne paslaptis, kad tokie apsilankymai kainuoja didžiulis pinigus. Vaistai, geras maistas – nėra pigu. Todėl jos uždirbti pinigai ištirpsta. Tiesa, jei važiuojame į kokius Druskininkus, imame ją kartu, ji susimoka viešbučio mokestį už save.“
Norvyda stengiasi kuo daugiau laiko praleisti kartu su savo augintine: kartu su ja keliauja, kartu eina į miestą, kavines. Mergina pastebi, kad Lietuva tampa vis draugiškesne gyvūnų atžvilgiu. Prieš 8 metus vietų, kuriose jos galėtų lankytis su Mėta, buvo kur kas mažiau, reikėdavo galvoti, kur eiti valgyti ar atsigerti kavos. Dabar net dauguma viešbučių mielai leidžia apsistoti su Mėta.
„Mėta yra gyvas įrodymas, kad su šunimi per 8 metus galima pakeisti 7 butus, keliauti į užsienį, atostogauti Juodkrantėje ar Nidoje – tai nėra kliūtis. Jeigu išvažiuosiu kuriam laikui gyventi į užsienį, tikrai pasiimsiu ir ją kartu, o jei nebus galimybės vežtis kartu, aš be jos nevažiuosiu. Žmonės dažnai atsisako šunų dėl kelionių, persikraustymo į kitą šalį. Mėta į Maskvą, Prancūziją skrenda lėktuvu. Šunį iki 8 kg galima vežtis lėktuvo salone su savimi, krepšyje. Kainuoja 50–75 eurus. Manau, kad tai tikrai galima leisti sau, jei myli šunį ir nori pasiimti jį kartu į kitą šalį ar tiesiog vežtis atostogų. Mėta yra mano šeimos narys. Juk sesės, brolio neatsisakytum dėl buto ar kelionės, tiesa?“ - svarsto moteris.
Norvyda įsitikinusi, kad beveik nėra blogų ar kvailų šunų, tiesiog augintiniui reikia skirti daug laiko, o jei jo neturi – geriau ir nereikia įsigyti gyvūno.
„Šuo yra žmogaus veidrodis. Jei šuo turi problemų, vadinasi, pirmiausia jo šeimininkai turi problemų. Žmonės pyksta, kad šunys pridirba ant pievutės, bet ne gyvūnai kalti, o jų šeimininkai, kurie nesusirenka paliktų dalykų. Jeigu žmonės būtų atsakingi už savo augintinius ir visada prisiimtų atsakomybę už juos ir už tai, ką padaro, tai gal ir tas požiūris į juos keistųsi, taptų dar palankesnis", - sakė moteris.