Įspėjo, ko reikėtų vengti augintinių maisto sudėtyje, o ko ieškoti: nuo to priklausys gyvūno sveikata

Pirkdami maisto produktus sau, dažnas mūsų jau esame įpratę peržvelgti jų sudėtį ir tokiu būdu atsirinkti mums palankesnį maistą. Ne mažiau svarbu mokėti skaityti ir augintinių pašaro ar skanukų sudėtį – tikrai ne viskas joje mums gali patikti. Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį planuojant sveiką augintinio mitybą, kalbame su UAB „Kaivana“ direktoriumi Algirdu Gelžiniu.

Maiste pirmiausia turime ieškoti aukštos kokybės baltymų

Kas šiandien turėtų sudaryti sveikos augintinio mitybos pagrindą? Kokiomis pagrindinėmis taisyklėmis turėtų vadovautis šeimininkai? Kaip sako A. Gelžinis, augintiniui svarbi subalansuota mityba, t.y. mityba turėtų būti pritaikyta pagal jo amžių, veislę, sveikatos būklę, aktyvumo lygį.

Pasak jo, su maistu augintinis turėtų gauti būtinus baltymus, riebalus, vitaminus ir mineralus, o visa tai gali suteikti visavertis pašaras, kuriame jau yra subalansuotos visos būtinos medžiagos. A. Gelžinio paklausėme, kokių sudėtinių dalių reikėtų ieškoti pašarų ir skanukų sudėtyje, o kokių vengti ir kodėl.

„Sudėtyje reikėtų ieškoti aukštos kokybės baltymų, pavyzdžiui, mėsos ir žuvies. Kuo didesnis procentas šių ingredientų, tuo maistas geresnis. Tuo tarpu sudėtyje reikėtų vengti dirbtinių dažiklių, konservantų, cukraus, druskos, kvapiųjų medžiagų. Taip pat, žinoma, ir grūdų – jie šunims ir katėms nėra vertingas ingredientas“, – sako A. Gelžinis.

Augintinių maiste atsiranda net ir cukraus: turime būti budrūs

Skaitant augintiniams skirtų produktų sudėtį, gali atrodyti keista: ką joje veikia cukrus? A. Gelžinis paaiškina, kad cukrus dažniausiai naudojamas siekiant pagerinti skonį, tačiau jis gali kenkti dantims, skatinti nutukimą ir sukelti kitas sveikatos problemas.

„Netinkamas mitybos pasirinkimas gali sukelti virškinimo sutrikimus, viduriavimą, odos problemas, alergijas, nutukimą, širdies ir kraujagyslių ligas bei kitas sveikatos problemas. Tačiau pastebima, jog ne tik netinkamas maistas, bet ir neteisingas jo normavimas gali sukelti didelių problemų, kadangi dažnai peršeriami augintiniai nutunka, kas nulemia ir visas kitas toliau sekančias sveikatos problemas. Tinkamos normos nustatymas ir augintinio svorio sekimas yra ypač svarbus“, – pabrėžia A. Gelžinis.

Sudėtyje – vabzdžiai: nereikėtų nusigąsti – jie labai vertingi

Skaitant pašarų augintiniams sudėtį, šiandien galima aptikti ir anksčiau nematytų naujovių – pavyzdžiui, vabzdžių. Kuo ypatinga tokių pašarų sudėtis, kuo ji skiriasi nuo įprastų? Ar galima tai vadinti sveikesne alternatyva?

„Vabzdžių naudojimas augintinių maiste vis dar yra pakankamai naujas dalykas, tačiau pamažu lentynose vis dažniau galima rasti šių produktų. Su vabzdžiais pagaminti pašarai yra tvaresni, nes jie reikalauja mažiau vandens, erdvės ir maisto nei tradiciniai gyvūninės kilmės pašarai. Tačiau tai ne vienintelė nauda – vabzdžiai yra ypač maistingas ingredientas“, – sako jis.

Anot jo, galima suskaičiuoti net keletą vabzdžių naudų.

„Vabzdžių baltymai atitinka įprasto baltymo mitybinius reikalavimus, juose yra visos 9 nepakeičiamos aminorūgštys: lizinas, metioninas, treoninas, triptofanas, argininas, leucinas, izoleucinas, calinas, fenilalaninas. Taip pat vabzdžių virškinamumas siekia net 85–95 proc. ir juose subalansuotas omega-3 ir 6 riebalų rūgščių santykis, kas yra vertinga augintinio odai, kailiui, širdžiai, smegenims. Pastebėta, jog vabzdys veikia kaip prebiotikas, palaikantis žarnyno mikroflorą ir, žinoma, vabzdžių baltymai yra hipoalergiški, todėl tai yra ypač geras pasirinkimas jautresniems augintiniams“, – maisto su vabzdžiais privalumus vardija A. Gelžinis.

Kai kurie šeimininkų įpročiai gali būti pavojingi

Kalbant apie sveiką augintinių mitybą, reikėtų nepamiršti ir vis dar dažnai sutinkamo šeimininkų įpročio maitinti augintinius savo pačių nesuvalgyto maisto likučiais ar kažkuo skanaus nuo stalo. Kuo pavojingas šis įprotis ir kaip turėtų spręsti problemą šeimininkai, jei augintinis nuolat prašo maisto nuo stalo?

„Daugelis maisto produktų, kuriuos mes valgome, gali būti kenksmingi mūsų augintiniams. Pavyzdžiui, šokoladas, avokadai, svogūnai, česnakai, taip pat kai kurie vaisiai. Maitinant augintinį maisto likučiais, gali būti sunku išlaikyti subalansuotą mitybą. Jei augintinis jūsų nuolat prašo maisto nuo stalo, reikėtų turėti tvirtą discipliną ir vengti duoti bet kokį maistą. Galima apsvarstyti galimybę atskirti augintinį nuo valgomojo stalo valgio metu arba duoti jam žaislą ar skanėstą tuomet, kai jūs valgote“, – pataria A. Gelžinis.