Moteris pasakoja, kad didžiųjų pudelių Lietuvoje nėra itin daug, bet veislė dėl savo išskirtinių savybių sparčiai populiarėja. Būtent šunys prisidėjo prie Indrės profesinių pokyčių, naujo hobio atsiradimo bei kitokio gyvenimo būdo.
„Vaikystėje, kaip ir daugeliui, tėvai neleido laikyti šunų. Esu mamai pasakiusi, kad susirasiu vyrą, kuris man leis auginti 10 šunų. Panašiai ir įvyko. Šunų kirpėja dirbu tik trejus metus. Ilgą laiką dirbau pedagoge vaikų darželyje, kol vieną dieną nusprendžiau, kad noriu užsiimti veikla, kuri mane iš tiesų džiugina, yra įdomi. Tuo metu auginau jorkšyrų terjero veislės šuniuką ir jį vesdama į kirpyklą vis pagalvodavau, kad ten yra mano vieta ir kad aš norėčiau tokio darbo. Pradėjau ieškoti kursų, mokytis, domėtis šia sritimi ir kardinaliai pakeičiau savo profesiją: išėjau iš darbo ir atidariau kirpyklą", - kalbėjo moteris.
Toks radikalus pokytis daugeliui atrodė sunkiai suprantamas ir keistas, bet moteris buvo užtikrinta dėl savo pasirinkimo, norėjo dirbti mėgstamą darbą, kurio dabar į nieką nebekeistų. Šiuo metu moteris per dieną apkerpa apie 6–7 mažo ar vidutinio dydžio šunis.
„Lietuvoje šunų kirpimas paprastesnis. Svarbiausia, kad žmonėms būtų paprasčiau, ekonomiškiau prižiūrėti augintinį. Būna ir iš kaimų šuniukų, ir pensininkai atneša savo keturkojus. Ši paslauga nėra reikalinga tik veisliniams šunims. Kaip aš sakau, kas kruta, tą kerpame. Net ir katinus kerpame, bet jie jaučia didelį diskomfortą netekę kailio. Tad aš vengiu tai daryti. Šiuo atveju žmonės elgiasi egoistiškai norėdami, kad namuose nebūtų plaukų. Manau, kad nereikia išvis įsigyti pūkuoto katino, jei erzina jo kailis, pūkai", - aiškina pašnekovė.
Pirmą kartą didįjį pudelį Indrė išvydo vienuose kirpimo kursuose. Tuomet sutiktas šuo jai paliko didžiulį įspūdį. Po poros metų moters svajonė išsipildė ir namuose apsigyveno Barbė. Ją Indrė pirko jau žinodama, kad su šunimi norės dalyvauti parodose, tobulins savo kirpimo įgūdžius.
„Mes, kirpėjai, pudelius vadiname kirpėjų mazochistų šunimis, nes jų priežiūra labai daug laiko užima. Kas 10 dienų juos maudau, nes kailis negali susivelti, o kerpame kartą per mėnesį. Nuo šuns metų priklauso ir kirpimas. Teisėjai žiūri į šuns anatomiją, tad įvairūs kirpimai išryškina vis kitas vietas. Taip pat galima ir paslėpti po kirpimu kokį trūkumą", - sakė Indrė.
Indrės auginami didieji pudeliai kerpami pagal parodoms skirtus standartus, tad jų paruošimas pasirodymui gali užtrukti net iki 5 valandų. Žmonės, kurie su šios veislės šunimis nedalyvauja parodose, dažniausiai juos kerpa trumpai, kad kailis nesiveltų ir jo nereikėtų papildomai prižiūrėti.
„Balto pudelio kailis ilgiau džiūsta, juodo – greičiau. Pastarojo kailis šiurkštesnis ir jis jo turi daugiau. Būtent juodi pudeliai yra labiausiai vertinami pagal savo kailio struktūrą. Antroje – balti šunys, o rausvo ir pilko kailio struktūra dar kitokia. Kai kurie žmonės į mūsų šunis žiūri su šypsena, bet kartais sulaukiu ir neigiamų komentarų. Štai kartą nuvykus į Trakus, nepažįstamas žmogus paklausė, kas šunį taip išdarkė. Bet į tokias replikas tiesiog nekreipiu dėmesio, nes žinau, kodėl šuo taip kerpamas", - kalbėjo moteris
Pudeliai nesišeria, yra hipoalerginiai. Vienas iš Indrės vaikų serga bronchine astma, bet šie šunys augdami kartu su vaiku nesukelia diskomforto ir neūmina ligos.
Didžiųjų pudelių veisėja pasakoja, kad svarbu saugoti augintinių kailį – jo negalima šukuoti sauso. Savo augintinės Barbės „kasas“ moteris suriša į atskirus kuokštus, nes jaunėlis Takašis mėgsta apkramtyti jos ausis ir kailį.
„Parodos man yra hobis. Ten turiu daug kolegų, su kuriais bendrauju. Tai laisvalaikio praleidimo būdas. Man tai labai patinka, nes su šunimis atsiranda proga pakeliauti. Su keliais bendraminčiais susėdame į vieną mašiną ir važiuojame į parodą, vykstančią užsienyje. Tos kelionės visai kitokios nei atostogų metu", - dėstė Indrė.
Didieji pudeliai moters širdį papirko ne tik dėl savo išvaizdos ir kailio, bet ir dėl intelekto. Šios veislės šunys yra vieni protingiausių pasaulyje ir nusileidžia tik borderkoliams.
„Pudeliams užtenka kelis kartus pakartoti komandą ir jie ją supras. Jie lengvai dresuojami, klauso šeimininko. Namuose jie sumanūs – ką pasieks, viską paims. Taip pat jie užsispyrę – jei kas užrėkė ant jo, tai gali būti, kad to žmogaus nebeprisileis, nemėgs", - kalbėjo moteris.
Šie pudeliai kontrastingi – puošnią išvaizdą lydi aukštas intelektas, o pati veislė buvo išvesta vandens paukščių medžioklei. Indrė pasakoja, kad būtent dėl savo kilmės pudelį itin sunku sušlapinti, o puošnių kirpimų kilmė buvo praktiška – šunis pakirpdavo ten, kur kailis džiūdavo ilgiausiai arba trukdydavo šuniui.
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – šeimos nariai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais.