Nesugrąžins prarasto brangaus laiko
„Nepaisant to, kad iš šalies Vyriausybės sulaukėme palaikymo ir veiksmų, paskatinusių SADM naujos darbo grupės inicijavimą, vis tiek matome, kad laukia itin ilgas procesas. Šis rezultatas nėra toks, kokio mes tikėjomės, juolab, kad ir taip praradome daugiau nei metus nuo mūsų politikų duotų, bet deja, neištesėtų pažadų. Apmaudu, nes to brangaus laiko nesusigrąžinsime, o akliesiems ir silpnaregiams keturkojų vedlių dar teks laukti iki maždaug 2027 metų“, – dalijasi LASS prezidentas Paulius Kalvelis.
Anot P. Kalvelio, naujos darbo grupės sudėtį SADM pateikė dar šią savaitę: „Per kelias savaites nuo mūsų kreipimosi į Vyriausybę, SADM dar iki spalio pabaigos buvo įpareigota pateikti darbo grupės narių sąrašą, į kurį pateks kompetentingi įvairių šalies ministerijų darbuotojai ir kiti specialistai. Tikėtina, jog komandą sudarys apie 10 ekspertų iš aplinkos, finansų bei socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, taip pat kinologai bei LASS atstovai. Preliminari grupės sudėtis paaiškėjo dar spalio 21 d., o pirmųjų darbų ekspertai imsis jau lapkričio 5 d.“
Jau dabar galėjo būti ruošiami pirmieji šunys vedliai
Nors veiksmų imtasi gana greitai, tačiau, kaip įžvelgia LASS prezidentas, nevertėtų dėl to atsipūsti. Iki grupės inicijavimo SADM praėjo nemažai laiko, nors 2023 m. buvo duoti analogiški pažadai, tad naujos komandos subūrimas toli gražu nėra viskas, ko tikisi regos negalią turintys Lietuvos piliečiai, todėl LASS ėmėsi rinkti lėšas reikalingas paruoši pirmąjį šunį vedlį.
„Be galo liūdna, kad visam tam prireikė daugiau negu metų, o tai ką turime šiandien – viso labo ilgo kelio pradžia, kurį turime nueiti dėl, atrodytų, paprasto tikslo – šuns vedlio įgalinimo teisiniu mūsų šalies lygiu. Jei valdžia būtų reagavusi laiku, šiai dienai būtų nešaukiama darbo grupė, o galimai ruošiami pirmieji šunys vedliai Lietuvoje. Įvertinę šiuos aspektus, inicijavome lėšų rinkimo kampaniją pirmojo šuns vedlio parengimui Lietuvoje, prie kurio prisidėti gali visi norintys“, – priduria P. Kalvelis.
Nežinia, ar valstybė skirs reikiamą finansavimą
P. Kalvelis priduria, kad imtis paramos taip pat paskatino ir tai, kad nėra žinoma, kokį subsidijavimą šalies politikai yra pasiryžę skirti, jog aklieji ir silpnaregiai pagaliau gautų taip ilgai lauktą keturkojį ištikimą draugą–vedlį: „Šis klausimas šiai akimirkai nėra detalizuojamas, tad kelia nemažai nerimo. Suprantame, jog turime būti pasiruošę visiems scenarijams. Vis tik iki svarbių pirmųjų apčiuopiamų nutarimų galime sulaukti ir 2025 m. Nepamirškime ir to, kad šių šunų dresūra – nepigi ir iki šiol mūsų politikai tą traktavo, kaip „prabangą“, kurios, deja, bet negalėjo leisti, nepaisant svarbių argumentų, kurie yra atgręžti ne tik į regos negalią turinčių žmonių fizinę, bet ir psichologinę būklę. Kadangi norime, jog šis procesas vyktų operatyviai, privalome įsitraukti ir patys, jog kaip įmanoma labiau prisidėtumėme prie pirmojo šuns vedlio paruošimo Lietuvoje“, – sako LASS prezidentas.
Dėl šuns vedlio beldėsi į Vyriausybės duris
Primename, kad spalio 3 d. LASS surengė eiseną nuo Vilniaus Katedros aikštės iki šalies Vyriausybės, kurioje įteikė raštą su prašymu Lietuvoje pradėti rengti šunis vedlius, skiriant tam reikiamą finansavimą. Eisenoje dalyvavo daugiau nei šimtas žmonių ir dešimtys keturkojų.