Tėvai išpildė vaiko svajonę turėti kačiuką
Cerebriniu paralyžiumi sergantis Jokūbas, kaip ir visi vaikai, svajojo apie augintinį, kuriuo galėtų rūpintis. Viskas prasidėjo nuo tada, kai praėjusioms Kalėdoms jis paprašė kačiuko.
„Tuo metu galvojome, kad dar negalime dovanoti gyvo katinėlio, todėl padovanojome pliušinį. Vis dėlto, greitai supratome, kad galime išpildyti šią svajonę ir persigalvojome. Atsivertėme „Vyšnių sodo“ interneto puslapį, kuriame tarp daugybės kitų kačių visiškai atsitiktinai pastebėjome Žirniuką. Vaikas iškart pasakė, kad mums jo reikia. Kai sužinojome, kad katinėlis labai draugiškas, nedvejojome“, – teigia I. Mickevičiūtė.
Gyvūno praeitis naujiems šeimininkams buvo nežinoma, išskyrus tai, kad jis buvo rastas Žirmūnuose ir dėl to pavadintas Žirniuku. Į naujų šeimininkų rankas patekusiam sergančiam gyvūnui tebebuvo leidžiami vaistai – šiandien visiškai sveikas Žirniukas bėgioja savo naujuose namuose, yra greitas ir stiprus, o svarbiausia – mylimas.
I. Mickevičiūtei gera stebėti tarp vaiko ir katinėlio užsimezgusią draugystę. Jie tapo neišskiriami, kartu ne tik žaidžia, bet ir miega.
„Jokūbas su katinėliu elgiasi labai švelniai. Gyvūnas turbūt jaučia, kad Jokūbas jam nieko blogo negali padaryti, todėl nuo jo nesitraukia. Vos tik berniukui grįžus iš mokyklos, Žirniukas atbėga prisiglausti – jis jo labai pasiilgsta ir niekam kitam jis nebūna toks meilus“, – sako I. Mickevičitė.
Pastebi kad, kačiukas padeda sergančiam berniukui
Moteris pastebi akivaizdų teigiamą gyvūno poveikį sergančio berniuko savijautai. Anot jos, šalia Žirniuko Jokūbas atrodo kur kas laimingesnis ir sveikesnis.
„Katinėlis labai padeda berniukui. Jokūbas stengiasi jį glostyti, taip mankštinasi. Žirniukui kalasi nauji dantukai, todėl jis kramto vaiko pirščiukus, o šis priverstas kažką daryti, rankytes traukti. Kuomet berniukas guli ant masažinio stalo, Žirniukas taip pat atsigula šalia. O sekmadienį jie net kartu išsimaudė – Jokūbui besimaudant vonioje, aplink vaikštinėjęs katinėlis įkrito į vonią. Pasinėrė ir greitai išlipo“, – juokiasi ji.
I. Mickevičiūtė tiki, kad ne tik šunys gali būti naudojami terapijai. „Gal kačiukų terapijos ir nėra, bet manau, kad jie irgi turi teigiamą poveikį sergantiems. Jokūbui kur kas smagiau būti namuose, kai žino, kad čia jo laukia draugas“, – teigia moteris.
Vis dėlto, katino priešistorė nėra tokia džiaugsminga. Persigandęs kačiukas šių metų rugpjūčio 1 d. rastas Žirmūnų gatvėje, prie „Batų kalno“, ant asfalto. Garsiai pagalbos prašęsis ir be sustojimo miaukiantis vienišas gyvūnas netrukus pateko į gyvūnų globos organizacijos „Vyšnių sodas“ darbuotojų rankas. Šie spėliojo, kad kažkas atsikratė nereikalingu katinėliu palikdamas jį prie prekybos centro.
Laimei, kačiuko pagalbos prašymas buvo greitai išgirstas. Visai netrukus jis atrado ramybę ilgai apie jį svajojusio berniuko rankose.
Anot I. Mickevičiūtės, katinas nekėlė rūpesčių nuo pat pirmųjų gyvenimo kartu dienų. „Žirniukas draugiškas, mielas, labai greitas ir energingas. Kartu esame jau mėnesį, per kurį jis išaugo ir tapo drąsesnis. Iš pradžių jam buvo kiek nedrąsu, o dabar – karaliauja“, – džiaugiasi moteris.
Tuo metu gyvūnų globos organizacijos direktorei Monikai Mužaitei džiugu, kad vienišas gyvūnas pateko į geras rankas. Anot jos, „Vyšnių sode“ tebėra virš 100 katinėlių, laukiančių juos mylėsiančių šeimininkų.
„Visi gyvūnai atkeliavo iš gatvės, yra gydomi ir ruošiami sudėtingoms operacijoms, kad būtų grąžinta galimybė jiems gyventi be skausmo. Tam, kad jie rastų mylinčius namus, labai reikalinga žmonių pagalba. Būtent žmonės padeda kurti tokias istorijas ir beglobiams katinėliams rasti tikrus namus“, – teigia ji.