Kodėl katės tampa agresyvios?
Svarbu pažymėti tai, kad agresija nėra ligos diagnozė, o greičiau emocinė būklė, tad pirmiausia reikia ištirti aplinką, kurioje katė būna, nustatyti, kaip ta problema prasidėjo ir kaip ji progresavo.
Kačių agresiją skatina žmonės ir kiti gyvūnai, su kuriais katė gyvena, baimė ir nerimas, liga arba skausmas.
Kaip ir visų elgesio problemų atveju, katės sveikata turėtų būti patikrinta, siekiant įsitikinti, kad jos agresijos priežastis nėra skausmas ar liga. Jei veterinaras visgi negali rasti fizinės priežasties, reikia ieškoti kitų priežasčių. Čia pateikiami keli scenarijai, paaiškinantys tam tikrą elgesį, kuris laikomas agresyviu.
Mano kačiukas man įkando, kai žaidėme, ką turėčiau daryti?
Kačiukai ir jaunos katės mėgsta žaisti ir labai dažnai tie jų žaidimai žmonėms atrodo kaip nuožmi kova, tad, kai žaidimai pasidaro per grubūs, reikėtų jų įsisiautėjimą nuslopinti švelniai glostant. Svarbu, kad kačiukas nuo pat pirmų dienų žinotų, jog žmogaus rankos susijusios su maitinimu, švelnumu, glostymu ir nešiojimu, o ne priešu, kurį reikia draskyti ir kandžioti, tad žaidžiant patariama nenaudoti savo rankų kaip tiesioginių „žaidimo partnerių“. Vietoj to galima įsigyti įvairių žaislų, kurių rasite kiekvienoje gyvūnų parduotuvėje ar prekybos centruose, augintiniams skirtuose skyriuose.
Kodėl mano katė man kanda, kai aš ją glostau?
Daugelis kačių mėgaujasi glostymu, tačiau jos taip pat turi stiprų, instinktais paremtą išgyvenimo ir savigynos mechanizmą. Suaugusi katė negali sau leisti pernelyg atsipalaiduoti ir taip tapti pažeidžiama, tad norėdama išvengti tariamo pavojaus, ji agresyviu veiksmu (įkasdama ar įdrėksdama) pabėga nuo galimo pavojaus. Turbūt esate ne kartą matę, kaip pabėgusi kelis žingsnius katė sustoja ir palaižo savo leteną taip parodydama, kad šiek tiek susigėdo dėl įvykusio incidento.
Kai kurios katės labiau toleruoja gausesnius glostymus nei kitos ir tam turi įtakos žmonių elgesys su jomis, kai šios dar buvo mažos. Kad katė nelinkusi į paglostymus galite jau nuspėti iš jos duodamų signalų: ji sustingsta, ima judinti uodegą iš vienos pusės į kitą, šnypščia. Jei pastebėję šiuos signalus katės neliesite, išvengsite įkandimų ar įdrėskimų.
Jei beglostant katę ši staiga tampa agresyvi, aiškiai jai parodykite, kad malonumai baigėsi ir jums nebepatinka toks jos elgesys: nusisukite nuo jos, padėkite katę ant žemės ar išneškite į kitą kambarį, kur ji galės nusiraminti.
Ką daryti, jei katė įkando ar stipriai įdrėskė?
Jei katė jums įkando ar įdrėskė, svarbu imtis tam tikrų saugumo priemonių ir prevencijos, kad taip daugiau neatsitiktų. Nemėginkite po to iš karto vėl liesti katę ar prie jos artintis, ypač jei ji vis dar yra susijaudinusi (tai parodo jos agresyvūs veiksmai ir kūno kalba). Pirmiausia turite atskirti katę nuo kitų gyvūnų ar žmonių. Leiskite katei pasislėpti ten, kur ji nori ir kurį laiką palikite ją ramybėje.
Atsiriboję nuo katės, įkandimus ir įdrėskimus nuplaukite tekančiu vandeniu ir patepkite dezinfekuojančiomis priemonėmis. Jei sužalojimai gilūs – kreipkitės į gydytoją. Taip pat patartina susisiekti su veterinaru ir aptarti katės agresyvų elgesį, pokalbio metu nurodant visą informaciją apie katės sveikatą, skiepus.
Ar katės įkandimai yra pavojingi?
Katės įkandimai gali palikti gilias, sunkiai gyjančias žaizdas, kurios sukelia bakterines infekcijas dėl katės burnoje esančių Pasteurella multocida bakterijų. Šios bakterijos greitai plinta į kitus audinius, sukeldamos uždegiminius procesus. Jei katės įkandimo metu padaryta žaizda kraujuoja, yra ištinusi bei skausminga, taip pat pasireiškė karščiavimas, galvos skausmas – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Po daugkartinių katės agresijos priepuolių nebenoriu rizikuoti ir galvoju ją atiduoti į prieglaudą
Katės šeimininko nerimas dėl agresijos protrūkių yra suprantamas, bet nereikėtų nueiti „lengviausiu“ keliu ir tos problemos spręsti tiesiog atsikratant gyvūnu. Tokiu atveju reiktų kreiptis į specialistą, gyvūnų elgsenos žinovą. Jei tokį rasti per daug sudėtinga, rekomenduojama paskambinti veterinarui ir tiesiog pasikonsultuoti.
Turbūt nereikia nė rašyti, kad staigus gyvenamosios aplinkos pakeitimas katei sukelia didelį stresą. Jei ta nauja aplinka nėra jai labai svetinga, jei aplink ji girdi ir mato kitus triukšmaujančius gyvūnus, yra uždaryta narve, tai neretais atvejais katė tiesiog atsisako ėdalo, ženkliai pablogėja jos sveikata ir viskas gali baigtis net mirtimi.
Baigiant galima tik pridurti, kad gyvenimas katės draugijoje neapkars, jei į ją žiūrėsime ne kaip į problemas keliantį gyvūną, kurį galima ištreniruoti, o charakteringą asmenybę, kuri atsidėkodama už meilę ir dėmesį bus jūsų geriausia draugė ir kompanionė iki pat savo gyvenimo pabaigos.