Baudos už triukšmaujantį gyvūną – net iki 600 Eur
G. Leperskas teigia, kad dėl gyvūnų keliamo triukšmo nusiskundimų savivaldybėje sulaukiama reguliariai – kiekvieną savaitę savivaldybę pasiekia bent vienas sunerimusių ar pasipiktinusių gyventojų skundas. Pašnekovas juokauja, kad pilnaties metu šių skundų skaičius per savaitę išauga iki 3-5.
Vis dėlto, G. Leperskas teigia, kad kreipimasis į savivaldybę neturėtų būti pirmas žingsnis siekiant išsivaduoti iš ramybės neduodančio šunų lojimo.
„Pirmiausia siūlome kreiptis į gyvūno savininką dar prieš bėgant skųstis policijai, savivaldybei ar kitoms valstybės institucijoms. Visų pirma, reikėtų geranoriškai pasikalbėti su kaimynu – galbūt šis išeina iš namų, palieka gyvūną ir net nežino, kad ta problema egzistuoja. Jeigu tai neduoda rezultato, niekas nesikeičia, tada reikėtų kreiptis į savivaldybę. Jie imsis priemonių ir, jei nepavyks susikalbėti, triukšmingų gyvūnų šeimininkai bus baudžiami“, – aiškina G. Leperskas.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, kuriose yra reikalavimas: gyvūnų savininkai turi užtikrinti, kad gyvūnai netrukdytų kaimynų ramybės ir poilsio.
Nesilaikant reikalavimo, administracinių pažeidimų kodekse (APK) yra numatyta 80-300 Eur bauda. Jei kaimynai ir toliau skundžiasi gyvūno keliamu triukšmu, o jo savininkas neatsižvelgia į perspėjimą – pakartotinė bauda gali siekti 600 Eur.
Į skundą sureagavę pareigūnai renka įrodymus, kad problema išties egzistuoja. Gyvūnų konfiskavimo APK straipsnis nenumato. Tiesa, G. Leperskas nepamena atvejo, kada būtų skiriama maksimali 600 Eur bauda. Net ir pirmojo pažeidimo atveju, jei gyvūno šeimininkas pripažįsta problemą ir gailisi, jam leidžiama sumokėti pusę minimalios baudos dydžio, t.y. 40 Eur.
Šunims tampant vis artimesniais žmogaus draugais, G. Leperskas siūlo į juos pradėti žiūrėti kaip į žmones.
„Jei žmogų uždarytume 9 valandoms namuose ir išeitume į darbą, o tai darytume diena iš dienos – kaip žmogus į tai reaguotų? Apie žmogų kažkaip pagalvojame, o apie paliekamą šunį – ne. O jam lygiai taip pat reikia kažką veikt. Galbūt vieni žmonės gali būti užsidarę bute ilgą laiką, o kiti – niekaip. Taip pat ir su šunimi. Vienas gali miegoti kampe ir tyliai ramiai laukti šeimininko, o kitas niekaip negali. Kai pasirenki šunį, turi pažinti, koks jis yra, žinoti, ko jis nori, ir mėginti jam tai duoti“, – teigia G. Leperskas.
Būtina augintiniui suteikti pakankamai fizinio krūvio
LGTAO vadovė B. Kymantaitė teigia, kad pirmiausia reikia ieškoti priežasčių, kodėl šuo nesiliauja loti. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis mūsų prieš darbą išveda šunį 15-20 min. pasivaikščiojimui, o jis – aktyvus gyvūnas ir išeiti laukan jam reikia tikrai ne vien dėl to, kad atliktų gamtinius reikalus.
„Šuo nebus natūraliai pavargęs. Atsikėlęs ryte, kaip ir mes visi, jis yra aktyvus. Jeigu 15-20 min. jį išvedi į lauką, parvedi atgal į butą ir palieki visai dienai vieną, natūralu, kad jis norės kažką veikti. Juk mes visi dieną nemiegam ir užsiimam kažkokia veikla. Jei šuo loja, reikėtų šeimininkui keltis ryte valanda anksčiau ir ilgiau pavedžiot, o jei šuo aktyvesnis – kartu važiuoti dviračiu“, – pataria B. Kymantaitė.
Anot LGTAO vadovės, svarbu augintiniui suteikti tiek fizinio krūvio, kad jis galėtų dienos metu ilsėtis ir laukti šeimininko nejausdamas nuobodulio ir poreikio išsilakstyti.
Vis dėlto, svarbiausia yra dar prieš priglaudžiant ar įsigyjant augintinį apgalvoti, ar tikrai galėsime jam skirti pakankamai laiko ir ar iš tiesų mūsų finansinė padėtis leidžia auginti šunį. Tuo atveju, jei neturime galimybės vaikščioti su šunimi tiek, kiek jam reikia, reikėtų pasvarstyti apie šuniukų vedžiotojų samdymą.
„Aišku, dažnam savininkui pasakius apie šią problemą, ne kiekvienas nori ją suprasti. Vis bandoma sakyti, kad triukšmu besiskundžiantis kaimynas tiesiog nekenčia gyvūnų. Gauname pranešimų ir iš žmonių, kurie kenčia šuns keliamą triukšmą, bet yra susirūpinę dėl paties gyvūno. Turbūt jam negerai, pažeidžiama jo gerovė. Tai visiška tiesa. Jei gyvūnas nuolat loja, staugia, jam tikrai nėra gerai“, – aiškina B. Kymantaitė.
Nuotraukos iš tiesioginės transliacijos: