Nuo ko priklauso šuns gyvenimo trukmė
Vidutiniškai šuo turėtų gyventi apie 13 metų, retesni egzemplioriai gali sulaukti 15–18 m. Kalbant apie gyvenimo trukmę, ją lemia keli faktoriai.
Pirmasis faktorius – šuns dydis. Maži šunys gyvena maždaug 1,5 karto ilgiau negu dideli. Šuns, kuris sveria iki 7 kg, senatvė prasideda nuo 7 metų, vidutinio dydžio (7–35 kg) šuns – nuo 6 metų. Tačiau stambus šuo (daugiau kaip 35 kg) sulaukęs 6 metų gali būti laikomas tikru seniu.
Veislė – stiprus gyvenimo trukmės rodiklis. Didesnių veislių atstovai gyvena trumpiau negu mažų. Tačiau net toje pačioje svorio kategorijoje kai kurie gyvena ilgiau už kitus. Pavyzdžiui, dobermanas gali sulaukti 15 metų, o panašaus dydžio bokseris greičiausiai nugyvens dešimtmetį.
Buldogo gyvenimo trukmė apie 7 metų, o vokiečių dogo – apie 8 su puse metų. Tuo tarpu miniatiūrinis pudelis greičiausiai gyvens 15 metų. Remiantis skirtingais šaltiniais, grynaveisliai šunys gyvena 6– 11 metų, mišrūnai - 8–14 metų.
Šuns amžiaus trukmę gali nulemti ir lytis. Kalės gyvena ilgiau negu patinai. Taip pat, kastruoti šunys linkę gyventi ilgiau. Tai daugiausia susiję su mažesniu pavojumi susirgti vėžiu, kuris priklauso nuo lytinių hormonų. Kuo ankstesnė sterilizacija, tuo mažesnė vėžio rizika.
Šuns gyvenimo trukmę lemia ne tik jo dydis ar veislė, bet ir tai, kaip juo rūpinamasi visą gyvenimą – tinkama priežiūra, maistas, fizinis krūvis. Pakankamas bendravimas su šeimininku augintinio gyvenimą gali pailginti. Svarbiausi veiksniai – dieta, mankšta, gyvenimo sąlygos ir veterinaro priežiūra.
Tačiau nereiktų pamiršti ir individualios charakteristikos. Kaip kai kurie žmonės gimsta tvirtesnės sveikatos, taip būna ir su šunimis.
Kokybiškas gyvenimas
Kai kalbame apie laikotarpį, kurį tikimės, kad šuo nugyvens gyvas, reikia nepamiršti, kad svarbu ir šuns gyvenimo kokybė – tai yra, kiek metų jis nugyvens būdamas sveikas. Vieni šunys sveiki ir aktyvūs būna beveik visą savo gyvenimą, o kiti ilgai gali kentėti nuo įvairių ligų.
Nors niekas negali prognozuoti šuns sveikatos, atrankos ir priežiūros būdu, sveiko gyvenimo trukmę galima pailginti. Kai kurios veislės turi polinkį tam tikroms ligoms, svarbu ir kam veislė buvo sukurta bei kaip naudojama praktiškai.
Darbiniams šunims reikia daugiau erdvės ir veiklos, kitaip jie kentės psichologiškai bei fiziškai. Tuo tarpu namams skirtas šuo, laikomas lauke, taip pat gali susirgti.
Dėmėsį reiktų atkreipti ir į veisėją – kai kurie daugintojai šunis kergia praktiškai neatsižvelgdami į jų sveikatą. Tokie keturkojai paprastai būna pigesni, dažniausiai neturi dokumentų. Šuns pirkimas iš patikimo veisėjo gali padėti sutaupyti daug pinigų. Paprastai daugiausia problemų būna su populiariausių veislių šunimis.
Tinkama mityba, pakankamas, bet ne per didelis maisto kiekis šuns sveiko gyvenimo trukmę pratęs. Šuns mitybos reikalavimai priklauso nuo jo amžiaus, veislės ir gyvenimo būdo. Svarbu ir pratimai, kurių kiekis ir tipas priklauso nuo veislės bei individualių poreikių.
Blogos gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui – šuo neapsaugotas nuo šalčio, vėjo ar lietaus, turi nepakankamai erdvės, švaraus vandens trūkumas –susijusios su ankstyvomis ligomis. Būtina nepamiršti šunis laiku skiepyti, saugoti nuo parazitų, gydyti traumas.
Šuns ir žmogaus amžiaus palyginimas
Nuolat bandome šuns amžių lyginti su žmogaus. Darydami tai, turime atsižvelgti į vidutinę tikėtiną žmonių gyvenimo trukmę. Pavyzdžiui, manome, jog dauguma šunų gyvena apie 10 metų. Išsivysčiusiose šalyse žmonių gyvenimo trukmė gali siekti 80 metų, daug kur ji yra apie 66 metus.
Taigi, sukurti tikslią konvertavimo skaičiuoklę itin sudėtinga. Plačiai priimtina nuomone laikoma, kad vieneri šuns metai prilygsta 7 žmogaus metams. Tai gali būti naudojama kaip labai nepatikima instrukcija, iš esmės šis skaičiavimo būdas yra klaidinantis.
Paprastai dažniausiai pirmieji du šuns gyvenimo metai prilygsta apie 10 žmogaus metų. Likusiems metams duodama po 4 metus. Tačiau, iš tiesų, vienų šunų vieneri gyvenimo metai gali prilygti 10-čiai žmogaus metų, o kitų – vos 4–5-iems. Šis skaičiavimas grindžiamas tuo, kad šunys greičiausiai vystosi per pirmuosius dvejus gyvenimo metus. Tačiau dauguma veislių, ypač mažesnių, turi trumpesnę vaikystę lyginant su žmonėmis.
Mažas šuo su numatoma 15 metų gyvenimo trukme psichologiškai ir lytiškai subręsta sulaukęs maždaug 1 metų amžiaus, o žmogus su tikėtina 75 metų gyvenimo trukme subręsta maždaug 15 metų amžiaus. Šuo savo brandą pasiekia per 1/15 savo gyvenimo dalį, o žmogus – 1/5.