Katė vardu Kate – kauniečių pamilta mūza: mėgsta meną, susibūrimas ir žmones

Daugelis kauniečių ir miesto svečių, būdami Panemunėje, ne kartą pastebėjo medinį Vaidoto gatvės pastatą. Bemaž šimtmetį menantis medinukas tapo traukos centru ne tik čia gyvenantiems kauniečiams, bet ir daliai Lietuvos menininkų bei atlikėjų. K.I.N.A.S „Panemunė“ – taip oficialiai vadinasi ši vieta, kurioje svečius pasitinka lietuviška rainoji katė, išdidžiai „nešanti“ Kates vardą (neapsirikite: ji ne Katė, bet Kate).

Murklės atsiradimo istoriją sutiko papasakoti bendruomenės ir kultūrinės veiklos centro koordinatorius Giedrius Bučas, projektų „Už švarią Lietuvą“ ir „Kūrybos kampas 360“ sumanytojas.

– Kokia Kates atsiradimo Vaidoto gatvės medinuke istorija?

– Mano geri draugai, Ramunė ir Egidijus iš „Vabalynės“, yra šio mielo murklio „krikštatėviai“. Jų namuose jau 6 katinai, o mažoji Kate vieną dieną tiesiog ėmė ir atklydo! Kadangi nebuvo „čipuota“, atrodė baikšti, nusprendėme ją priglausti „K.I.N.A.S. „Panemunė“ namelyje. Tai buvo puikus sprendimas, kadangi planavau po naujamečių švenčių iš prieglaudos paimti kačiuką, bet vat netikėtai ėmė ir susikirto mūsų keliai (Šypsosi). Tikrai teisingas posakis, jog katės renkasi šeimininkus. Ji paprasčiausiai laukė ir... sulaukė!

– Ar greitai suradote bendrą kalbą su Kate?

– Nors Kate vis dar baikštoka, mudu susikalbam. Būna, krūpteli, jei netikėtai palieti ar išbudini, bet sekioja paskui mane, rytais mane pakalbina, kad greičiau įsileisčiau į kabinetą. Katė tapo nedideliu mano šešėliu visose namelio veiklose.

– Ar turite kitų gyvūnų?

– Taip, namuose jau trylika metų mūsų šeimą džiugina Labradoro retriveris Toris. Katė puikiai sutaria su juo. Jau pirmomis dienomis drąsiai lipo per tuo metu milžinišką „didesnįjį brolį“ ir visai nereagavo į labradoriškas meilės apraiškas.

– Kokių istorijų galite papasakoti apie Katę?

– Kate mėgsta meną, susibūrimus ir žmones. Nors būdama laukinukė, vis dar vengdama artimo kontakto, mielai stebi susirinkusius renginių dalyvius, nevengia pabendrauti su atlikėjais, o kartais nenori jiems užleisti vietos ant scenos – tenka pradėti koncertą su kartu dalyvaujančia rainąja. Nors dar šiek tiek vengia suaugusiųjų, puikiai sutaria su vaikais, yra katiniškai atlaidi, net kai ją nešioja ant rankų. Ji labai smalsi, apžiūri visus naujus daiktus, išnaršo svečių ir dalyvių kuprines – viską katiniškai patikrina.

– Kodėl katė yra Kate?

– Kodėl toks vardas? Na, kad būtų paprastas, lengvai įsimenamas. Svarbu atsiminti tik tai, kad ji Kate, tariasi lyg su „ia“, bet rašoma su „e“.

– Kuo gyvūnų savininkai gali prisidėti prie tvarumo?

– Rinktis eko priemones, sakykime, maišelius arba ekologinį kačių kraiką. Nepaleisti savo kačių, ypač pavasarį, į lauką vienų dėl jų pačių savisaugos ir sparnuočių perinimo periodo. Savaime suprantama, būtina kontroliuoti populiaciją, ženklinti savo mylimus gyvūnus. Apie tai, kad žmonių pareiga mylėti ir gerbti savo augintinius, nėra net kalbos.

– Balandžio 24 dieną Lietuvoje švenčiama Šuns diena. Galbūt kada nors atsiras ir Kačių diena. Ko palinkėtumėte šia proga visiems gyvūnams?

– Svarbiausia, kad gyvūnai būtų sveiki ir mylimi, kad turėtų savo šeimą ir namus. Mes juos prisijaukinome, todėl esame už juos atsakingi. Gyvūnas nėra dovana, tai didelė atsakomybė, todėl visada reikia įvertinti savo norus, kad dovanotas gyvūnas neatsidurtų prieglaudoje. Prieglauda – priežasties „gydymas“, laikina išeitis. Jeigu žmonės atsakingai pasirinktų gyvūną augintinį, nebūtų beglobių.