Kaunietis pasigailėjo kastravęs augintinę: tragiška istorija feisbuke kelia pasipiktinimo bangą

„Šokas, stresas ir ašaros mano šeimai ir vaikams“, – gailisi veterinarijos klinikoje kastruoti augintinę nusprendęs kaunietis, po operacijos netekęs 10-ies metų Jorkšyro terjero. Liepos 9 d. feisbuke vyras pasidalijo įrašu apie skaudžią netektį, dėl kurios kaltina veterinarijos gydytojus pražudžius jo augintinę. Po daugiau nei 7 tūkst. kartų pasidalintu įrašu pasipylė dvilypės internautų reakcijos, šioje tragedijoje matančios ir klinikos, ir paties šeimininko padarytas klaidas. Tuo metu klinikos specialistai kilusią audrą vadina šmeižtu, mat operacija praėjusi sklandžiai, o šuns būklė pablogėjo dėl visai kitų priežasčių.

Kaunietis pratrūko: apeikite šią veterinarijos įstaigą iš tolo

Kaip rašo po kastracijos operacijos augintinės netekęs kaunietis Linas Juodgudis, veterinarijos klinikoje „Gyvūnų Edenas“ jam teko susidurti su gydytojų nekompetencija, pražudžiusia augintinę.

„Norėjom 10-ies metų Jorkšyro terjerui valyti dantis, tai gydytoja dar patarė ir įkalbėjo prie to pačio ir sterilizuoti. Kaip po to išsiaiškinom, tokio amžiaus kalytėms to daryti visiškai nepatartina. Šunytė buvo sveikut sveikutėlė. Buvo atliktas kraujo tyrimas ir gydytoja neturėjo prie ko prikibti. Už operacijas ir vaistus buvo sumokėta 140 eurų. Finalas toks, kad iš šios „kontoros“, kitaip pavadinti negaliu, atsiėmėm savo mylimo augintinio lavonėlį“, – skaudžia patirtimi dalijasi vyras.

Kaunietis stebisi, jog, atsiėmus šuns kūną, iš klinikos darbuotojų jis sulaukė reikalavimo susimokėti 74 eurų už vaistus ir paslaugas.

„Šiai įstaigai niekas nerūpi, o tik kaip daugiau nulupti pinigų iš savo klientų. Beširdžiai, sąžinės neturintys žmonės. Venkite šios įstaigos, nes numarins jūsų sveiką augintinį“, – piktinasi vyras.

Kol vieni internautai, reaguodami į įrašą, reiškė šeimininkui užuojautą, dalijosi savo liūdnomis patirtimis veterinarijos klinikose ir piktinosi gydytojų aplaidumu, kitiems įtarimų sukėlė ir šeimininko elgesys – nusistebėta, kodėl šeimininkas susirūpino gyvūno kastracija tokiame vėlyvame amžiuje, kuomet tokių operacijų metu kylančių komplikacijų rizika gyvūnui išauga.

„Kur logika? 10 metų terjerui sterilizacijos nedarė, o dabar pyst ir susigalvojo, jog jos reikia. Tokiu atveju niekas nekaltas, kaip tik į šunų rojų iškeliavusio šuns šeimininkai. Kaip sakoma, devynis kart pamatuok, o tik dešimtą kartą kirpk. Bet čia viskas buvo daroma išvis nedavus galvai darbo. Šaunuoliai šuns turėtojai. Valio“, – rašė Mindaugas.

Tuo metu užuojautą kauniečiui pareiškęs Egidijus pastebėjo, kad įtarimus dėl gydytojų kompetencijos galėtų įrodyti ar paneigti tik skrodimo išvados, kurio L. Juodgudis atsisakė.

Anot gydytojų, operacija praėjo sklandžiai: problema buvo visai kitur

Apie tai, kodėl gydytojai rekomendavo Jorkšyro terjerui atlikti kastraciją ir kodėl operacija pasibaigė tragiškai, aiškinomės su veterinarijos klinikos „Gyvūnų Edenas“ vadove Rima Žiniauskiene. Anot jos, L. Juodgudžio aprašyta situacija nėra tiksli – nors gyvūno mirties priežastį įrodytų tik skrodimas, gydytojai įtaria, kad augintinio būklė pablogėjo dėl kito susirgimo, nes pooperacinės komplikacijos gyvūnui nepasireiškė.

„Prieš kastraciją gyvūnui atliktas kraujo tyrimas, kuris nerodė jokių pakitimų. Su gyvūno šeimininku buvo aptartos visos detalės, jis pasirašė sutikimą dėl operacijos ir narkozės. Operacija praėjo sklandžiai ir greitai, po jos pabudęs gyvūnas jautėsi gerai, atlikta echoskopija nerodė jokio vidinio kraujavimo, tačiau po poros valandų, kai ruošėmės gyvūną atiduoti, jis vėmė skrandžio sultimis, o išmatose buvo šviežio kraujo priemaišų. Kai gyvūno būklė stabilizavosi, grąžinome jį šeimininkui, pranešėme apie kraujavimą ir paaiškinome, kad tai nesusiję su operacija – greičiausiai yra kitas susirgimas, kuris iki šiol neturėjo klinikinių simptomų, tačiau operacija galėjo išprovokuoti tokį būklės pablogėjimą“, – teigia R. Žiniauskienė.

Anot jos, šuns šeimininkui pranešta, jog, būklei pablogėjus, jis gali kreiptis pagalbos į gydytojus. Po poros valandų vyras atvežė šunį į kliniką, nes gyvūnas tapo vangus, o kraujavimas tęsėsi. R. Žiniauskienės teigimu, dar kartą atlikta echoskopija pooperacinių komplikacijų nerodė, tačiau gydytojai aptiko prie gyvūno kepenų darinį, panašų į naviką.

„Gyvūnas buvo gaivinamas visą naktį, kontroliavome jo būklę, tačiau jis neišgyveno. Šeimininkui ryte pranešėme, kad gyvūnas nugaišo. Apgailestavome, kad mūsų pastangos nedavė norimo rezultato, siūlėme atlikti gyvūnui patologinį tyrimą pas nepriklausomus ekspertus, kuris parodytų, kad tai nėra mūsų klaida, tačiau šeimininkas atsisakė atlikti skrodimą ir nesidomėjo jam teikiama informacija apie atliktus tyrimus. Informavome, kad, netekus gyvūno, taikysime nuolaidą, bet už sunaudotus vaistus ir priemones jam vis tiek reikės apmokėti, nes gydytojai, dirbę visą naktį, jų nemažai sunaudojo. Vis dėlto, šeimininkas atsisakė susimokėti ir pagrasino pasidalinsiąs informacija viešai – tai darydamas jis nepateikė tikslios informacijos, nesirėmė jokiais faktais, neprašė nei ligos išrašo, nepateikė jokių skrodimo duomenų. Be mūsų kaltės įrodymo, tai yra tik šmeižtas“, – aiškina R. Žiniauskienė.

Nors ir nedidelė, tačiau komplikacijų rizika visuomet yra

Šeimininko įrašą feisbuke skaičiusiems internautams taip pat kilo klausimas, kodėl tokio amžiaus gyvūną nuspręsta kastruoti. Veterinarijos klinikos vadovė paaiškina, kad operacija šeimininkui pasiūlyta pastebėjus lytinių organų sistemos susirgimų riziką.

„Prieš mėnesį laiko kalytę atvedus į mūsų kliniką, jai buvo nustatytas pseudonėštumas – hormoninis sutrikimas, kalytė laktavo. Tokiais atvejais gydytojai rekomenduoja atlikti kastraciją, kad ateityje būtų galima išvengti susirgimų, susijusių su lytinių organų sistema – piometros, pieno liaukų navikų ir kitų. Kai gyvūnui pasireiškia hormoniniai sutrikimai ir mes įtariame, kad ateityje dėl jų gali kilti problemų, rekomenduojame operaciją atlikti sveikam gyvūnui. Nebuvo taip, kaip šeimininkas rašė, kad jį įkalbėjo ar vos ne privertė – sprendimus visuomet priima pats šeimininkas“, – teigia ji.

Nors operacijos komplikacijų riziką padeda įvertinti prieš ją atliekami klinikiniai tyrimai, R. Žiniauskienė pabrėžia, kad rizika, nors ir nedidelė, tačiau visuomet yra.

„Medicina nėra kažkoks elektroninis mokslas, kuriame galime užprogramuoti, kad viskas visada bus gerai. Deja, šįkart labai apgailestavome ir kalbėjome apie tai su šeimininku, tačiau jis buvo pagautas pykčio ir iškart puolė į kaltinimus, kurie šiuo atveju yra nepagrįsti“, – teigė veterinarijos klinikos vadovė.