Visi augintinių (šunų ir kačių bei šeškų) savininkai privalo pasirūpinti, kad jų gyvūnai augintiniai būtų paskiepyti nuo pasiutligės. Vakcinaciją atlieka privatūs veterinarijos gydytojai pagal vakcinos gamintojo instrukcijas. Paslaugą suteikęs veterinarijos gydytojas vakcinavimo datą ir galiojimo laiką turi įrašyti į gyvūno vakcinacijos pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą.
Vakcinacijos nuo pasiutligės data negali būti ankstesnė nei gyvūno paženklinimo poodine mikroschema data. Jeigu gyvūnas augintinis vakcinuojamas nuo pasiutligės pirmą kartą, nuo vakcinacijos dienos iki išvežimo iš Lietuvos (ar įvežimo į Lietuvą) turi būti praėjusi ne mažiau kaip 21 diena (šis terminas skirtas gyvūno augintinio organizmo imunitetui prieš pasiutligę susidaryti). Jeigu gyvūnas augintinis nuo pasiutligės vakcinuojamas pakartotinai, t. y. pakartotinė vakcinacija atliekama nebaigus galioti prieš tai atliktai, 21 dienos terminas iki kelionės pradžios netaikomas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsivežant augintinį į Europos Sąjungą (ES) iš daugelio kitų valstybių, reikalaujama, kad augintinis ne tik būtų vakcinuotas nuo pasiutligės, bet ir atliktas specialus kraujo tyrimas vakcinos efektyvumui įvertinti – pasiutligės antikūnų lygio tyrimas. Tyrimas atliekamas praėjus mėnesiui (30 dienų) po vakcinacijos. Į ES teritoriją gyvūną augintinį bus leista įvežti tik jei nuo kraujo paėmimo tyrimams dienos bus praėję ne mažiau kaip 90 dienų. Šis terminas netaikomas ir į ES grįžtantiems gyvūnams augintiniams, kurių pase nurodyta, kad tyrimas atliktas prieš juos išvežant iš ES valstybės.
Pasiutligės antikūnų kiekio nustatymo tyrimas ne visuomet yra privalomas. Europos Komisija yra patvirtinusi sąrašą šalių iš kurių vykstant į ES užtenka tik vakcinaciją patvirtinančių įrašų dokumentuose. Šių šalių sąrašą galite rasti čia.
Siekdama išnaikinti pasiutligę laukinėje faunoje, VMVT jau daugiau kaip 10 metų vykdo oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės projektą. Pastaraisiais metais vakcinos nuo pasiutligės iš orlaivių pavasarį ir rudenį mėtomos šalies pasienio su Baltarusija regionuose. Kasmet dėl pasiutligės yra ištiriama apie 600 naminių ir laukinių gyvūnų (šunų, kačių, lapių ir usūrinių šunų) mėginių. Pagal stebėsenos duomenis, 2016–2017 metais Lietuvoje nebuvo užregistruotas nė vienas pasiutligės atvejis. Naminiams gyvūnams pasiutligė nediagnozuota nuo 2013 m., o laukiniams gyvūnams (nugaišusiems usūriniam šuniui ir lapei) buvo nustatyta po vieną atvejį 2015 m. Ignalinos rajone, ir 2018 m. Šalčininkų rajone, pasienyje su Baltarusija.
Nuo pasiutligės mirusių žmonių mūsų šalyje neužregistruota nuo 2007 m., kuomet 42 metų vyrui keliaujant po Indiją įkando šuo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, besikreipiančių asmenų, nukentėjusių nuo laukinių ar naminių gyvūnų, kuriems būtina pasiutligės imunoprofilaktika, kasmet mažėja.
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) pagal pasiutligės riziką visas savo organizacijos nares yra suskirsčiusi į: nekeliančias pavojaus, mažos ir didelės rizikos valstybes. Šalimis, kuriose visiškai išnaikinta pasiutligė, laikomos Austrija, Belgija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Portugalija, Olandija, Švedija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Japonija, Australija, daugelis salų ir salynų (Bermudai, Kanarai, Maldyvai, Malta ir kt.). Iš Baltijos ir kaimyninių valstybių tik Estija priskiriama prie nekeliančių pavojaus šalių. Didžioji dalis Azijos žemyno (Indija, Tailandas, Irakas, Iranas ir kt.) ir beveik visos Afrikos valstybės laikomos didelės rizikos šalims.
Daugiau informacijos apie keliavimą su gyvūnais galima rasti VMVT internetiniame puslapyje.